Ligi Dangaus

„Dabartinė karta su aktoriais dirba kaip su eismo reguliatoriais – eik ten, daryk tą. Aš irgi taip dirbu. Vytautas Žalakevičius buvo kitoks. – patikino režisierius Algimantas Puipa. – Netgi esu girdėjęs kalbant, kad jis kaip asmenybė įdomesnis už savo filmus. Taip, tai ne laiku ir ne vietoje gimęs žmogus. Geriausius scenarijus išdalijo kitiems.“ Šį trečiadienį [...]

Pilnutėlė klubo „Artistai“ salė. Pavėlavusiems nėra kur atsisėst. Kadangi prieš tai turėjau gana intensyvią dieną, buvau viena iš jų. Žvilgsnis į sceną: garbanė, pasipuošusi jaukiai atrodančia suknele su didžiule gėle ant peties, dainuoja. Žengtelėjau arčiau ir prigludau prie sienos. Trumpas apsižvalgymas aplinkui: spalvoti pieštukai (!), popieriaus bloknotas, mergaitė, pirštais susikibusi porelė, vikrus, gera  nuotaika trykštantis [...]

Uf, kaip seniai rašiau ką nors apie vienokį ar kitokį matytą filmą! Bet jei jau su mano mėgstamu Jimu Carrey naujieną rodo, tai paprasčiausiai negaliu praleist. Stevenas – policininkas, gyvenantis iš pažiūros ramų, komfortišką šeimyninį gyvenimą be didesnių sukrėtimų (išskyrus tai, kad degte dega idėja surasti kadaise jį palikusią motiną). Kartu su pamaldžia, rūpestinga žmona [...]

Štai kas būna, kai užmiršti, kad savo kambaryje turi televizorių – pražiopsojau grupės „InCulto“ pergalę nacionaliniame „Eurovizijos“ finale:) Belieka plaukus rautis. Arba ne – džiaugtis! Jų muzikos ritmas nuo seno mane priverčia siautulingai šėlti* (o dar ispanų kalbos intarpai…). Patikėkit, žinau ką sakau – reikia apsilankyti gyvame jų koncerte, kad pajustum patį tikriausią pulsą. Man [...]

Stotelė – „Parodų rūmai“. Lietinga, bet savaip jauki šeštadienio popietė. Išlipu iš autobuso ir pažliugusiu keliu patraukiu „Litexpo“ parodų rūmų link. Vilniaus knygų mugė 2010. Knygų mugė, mm. Nusiteikiu smagumai. Žmonių, laukiančių, kol galės įsigyti bilietus, eilė buvo kaip reikiant ilga, tačiau aptarnaujantis personalas buvo tikrai greitas, nes tespėjau keliskart įlipti su savo keistaisiais batais [...]

„Spalva fotografijoje – kaip priklijuoti plaukai ar dažai, kuriais pagražinami numirėliai.“ – taip prancūzų filosofas Rolandas Barthesas knygoje „Camera Lucida“ pasišaipo iš spalvotosios fotografijos. Mums, įpratusiems prie kokybiškų, skaitmeniniais fotoaparatais išgaunamų vaizdų, toks palyginimas atrodo mažų mažiausiai keistas. Kaip gi be spalvų? Kaip be detalaus tikrovės atvaizdavimo? Kita vertus, spalvotoji fotografija į Lietuvą atkeliavo ne [...]