knygutes Šiandien buvau bibliotekėlėje.

Ir panašu, kad ten suaugusieji retai knygas ima, nes tik užėjusi buvau pasitikta taip:
- Bet čia vaikų literatūros skyrius!
Šyptelėjusi atsakiau:
- Žinau.
Gi aš su tikslu ėjau – nei iš šio, nei iš to užsimaniau dar kartą mano vienos mylimiausių rašytojų Astridos Lindgren knygą „Pepė Ilgakojinė“ perskaityt. Daikteliaut, ieškot džiugenų, šėlt Viloj Vilaitėj pasikvietusi Tomį ir Aniką. Mhmmmmm. Neradau:( Matyt, vaikai išgrobstė! Tai pasiėmiau kalnelį kitokių. Skaitysiu dabar neatsitraukdama.

O kiek nudaužtakelių mačiau!! Gal kokius penkis… Bet vis tiek nebesakykit man, kad šiuolaikinis jaunimas tik prie kompiuterių sulindę.

Beje, prisimenu, jog kadaise per „Užsienio vaikų literatūros“ paskaitą ant lapelio reikėjo užrašyt 3-5 mėgstamiausias vaikystės knygas. Tai tikrai tarp jų paminėjau šias: Astridos Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, „Ronja – plėšiko duktė“, „Emilis iš Lionebergos“ bei Janosch „Panama labai graži“. O ką būtumėt paminėję jūs?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“