Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Tik pamanykit – aš dalyvauju PDFONTOUR tinklaraščio skelbiamoje akcijoje, skirtoje „Baltijos kelio“ dvidešimtmečiui paminėti.
Tą stebuklingąją 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją man tebuvo du metai. Mama mane apvilko šventiniu kombinezonu, apjuosė galvą didžiuliu rožiniu kaspinu, įdavė į rankutes trispalvę ir tarė: „Eik, vaike“. Aš ir ėjau. Automobiliai pypsėjo už nugaros, bet nepasidaviau. Tiesą sakant, jų buvo labai daug. Širdutėj net sąmyšis kilo. Vienu momentu buvau apsisprendusi nutraukti šį kūdikišką savo žygdarbį, tačiau tikslas vedė į priekį suteikdamas nežemiškų jėgų. Braukiau prakaitą, raitojausi dryžuotas rankoves, tik staiga…
Atsibudau ir supratau, kad jums meluoju. Nedalyvavau aš Baltijos kely. O gaila. Be to, šiandien mobiliuoju telefonu (kažkodėl traškėjo, šunsnukis) paskambinau šeimynėlei ir kamantinėjau išsijuosusi: „Ar jūs stovėjot tada, ten? Tą lemtingąją istorinę akimirką?!“ Ne, ir tie nestovėjo. Trenktas reikalas. Kodėl gi aš drįsau būt šitokia pyplė? Jeigu ne pyplumas, būčiau visus už „kalnieriaus“ ištempusi.
Patys pagalvokit: ilgą laiką tu lyg ir turi rankas, kojas, lyg ir turi dangų, lietų, bet kažkas stovi tau už nugaros ir grūmoja: „Ką darai, kvaily? Tau neužtenka to, ką duodu? Esi nepatenkintas? Grandinė, kuria esi sukaustytas, pakankamo ilgio, nepritrūksi.“ Linkteli galva: „Esu patenkintas. Labai. Tiiiiikrai.“ Paskutinį žodį ištari pro sukąstus dantis. Apsimestinai džiaugiesi, nes kitaip negalima. Ir štai pačią netikėčiausią akimirką švytėte švytėdamas nusileidžia Mesijas, kurio pasirodymas tau tampa ženklu, kad dabar gali garsiai pasakyti, ką iš tiesų galvoji. Niekas tavęs neskriaus. Nes visi kartu. Visi it vienas. Kelias. Delnų energiją perduodi šalimais esantiems, o tie dar kitiems. Brolybė, vienybė, tikėjimas. Šiluma ir besišypsantys veidai. Giliau nei matosi. Kažkas tylutėliai sprogsta.
Kalbama, kad Maskvoj buvo daug mergaičių ir berniukų smarkiai tūžusių dėl to kas vyksta. Piktinosi ir varna pataikiusi ant eglės šakos bei susibraižiusi užpakalį. O kas mums, jei mes norim, nebegalim kentėti? Norim parodyti, kad esame ir mums reikia to saldaus SAVUMO. Parodėm. Nors aš ten ir nebuvau. Tiesiogiai. Prašau, paguoskit mane, pasakykit, kad bent gabalėlis manęs ten buvo?
Ei, bet ar jūs įsivaizduojat kokia minčių galia skraidė ore, kai žmonės išdidžiai stovėjo Baltijos kely? Kiekvienas iš mūsų galvojame apie įvairius dalykus, rūpinamės savimi. Bet jūs tik pabandykit įsivaizduoti kaip turėjo būti karšta ten, kur milijonai kvėpavo ta pačia idėja? Dėl to ir sprogo. Paprasčiausiai neatlaikė teigiamos įtampos pliūpsnio.
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Auksinis kardas rugpjūčio 24th, 2009, 8:25 pm
Tuomet gyvenau Vilniuje, ir važiavome su bendradarbiais kažkieno automobiliu. Iš miesto išvažiuoti buvo tik dabar žinomi daugiajuosčiai kamščiai – anuomet srautai buvo kur kas kuklesni, bet tą dieną buvo kaip reikiant. Gal dėl to ir nebespėjome nuvykti į mums paskirtą vietą pagal planą, tad tiesiog kažkur sustojome ir įsijungėme į virtinę. Gėles mėtė ir ties mumis, kažkam jas dovanojau – buvo užėjusi tokia visai hipiška laisva ir gėlinga nuotaika Šiaip didelės pompastikos nebuvo ir tada, tiesiog – norėjome kai ką nuveikti, ir kadangi tai metodiškai ir gausiai darėme, buvo aišku, kad nėra kaip čia ką ir stabdyti. Štai ir pastovėjome su kažkuo ranka rankon – labai paprastai.
Kas iš anų laikų patiko, tai toks visuotinas pasitempimas, kai iš kokio mitingo einant žmonės labiau pažiūrėdavo kaip čia nuėjus takeliais, ne žolynais, na toks susipratusios bendruomenės elgesys. Labai norisi tokio grupinio sąmoningumo, šiltumo ir dabar, deja tarp ano laiko ir dabar praėjo nemažai laiko ir įvykių: pinigas įsitvirtino kaip kokia viršenybė virš visko, nemažai savomis rankomis padaryta negarbingų dalykų – o tada buvo tabula rasa, viskas mūsų pačių ir mums patiems, sąmoninga, stengiamasi rikiuoti išmintingai. Kiek gaila tų praradimų. Bet šiandien vėl panašius ženklus matau savarankiškoje ir žinančioje ko iš savęs ir kitų nori šalies vadovės elgsenoje. Tai smagu, net jei jai ir teks užsidirbti kur kokį perlenkimą dėl staigesnio būdo.
O taip tai laikas buvo gana kunkuliuojantis – įmonėje dažnai susirinkdavome salėje, tai toks įvykis, tai anoks, kalbėdavome prie mikrofonų, bandydavome išdėstyti savo matymą. Šiaip atlikti tai, ką manėme turintys padaryti – iš sąžinės. Buvo įdomu, ir kas norėjo, galėjo visur kur dalyvauti, taigi gausiai ir dalyvavome. Sakytum, labai netgi vykusiai, kol iniciatyva neperėjo tylesniems gilių šaknų graužėjams.
. rugpjūčio 24th, 2009, 9:21 pm
Liutaurai, kraupus tas juodas humoras. Blogiausia, kad … realus.
Baltijos kelias, mitingai, gražūs ir nuoširdūs žodžiai, kai buvo laikomasi Prezidento Antano Smetonos žodžių, iškaltų ant prieškario jubiliejinės sidarinės dešimties litų monetos briaunos:
*TAUTOS*JĖGA*VIENYBĖJE*
Genialus obalsis, skaitai nuo bet kurio žodžio – gaunasi taisyklingas sakinys.
Bet tai – kaip sapnas, kaip žėrinčios jaunystės akimirkos- taip greit praėjo, kur ten praėjo – pralėkė…. išsisklaidė… pranyko…
Ir tada valdžion atėjo kumečiai, ne tik nesuprantą, kas nevalia, kas negarbinga, bet ir nesistengią bent jau gėdytis to.
Belieka skaityti 66 – tąjį Šekspyro sonetą ir stėbėtis- rašyta prieš keturis šimtus metų, o apie mus.
. rugpjūčio 25th, 2009, 7:05 am
Kartais pravartu įsigilinti į tai, kas žinoma, šimtą kart girdėta ir gal net atsibodę.
Jau nemoku nagrinėti teksto, bet visgi, kai įsiskaitai – šiurpas ima – kokie toliaregiški, net pranašiški Poeto žodžiai:
LAISVĖ
J.Marcinkevičius
Aš jau nepakeliu minčių apie tave!
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stovėk, kaip stovi laisvė!“ (2 k.)
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip, kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš – tavo laisvė!“
O nesibaigianti kelionė į tave!
Jau kaip akmuo šalikelėj suklupęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip, kaip eina laisvė!“
***********
Jei kas paskaiitęs, įdės E.Masytės originalą, reiškia- dar einame.
Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 8:20 am
Įdomu, ar Valentinui pavyksta įsiskaityti į šias eiles? Ar jomis remta daina vis dar atrodys visišku niekalu, matant jas padėtas štai šitaip, šiame kontekste, su rimčiau besidriekiančia autoriaus vardo prasme, asmeniškiau išsakyta goda ir atsakymu į ją?
Liutauras rugpjūčio 25th, 2009, 9:07 am
na, kraupus, bet teisingas
Saulius rugpjūčio 25th, 2009, 9:13 am
Kaip strigau ties šita vieta ir šituo straipsniu. Norisi kažką parašyti, o stringu. Gal patylim…
Nors ir žiūrėjau per LRT vaizdelius, posėdžius ir kitą informaciją, susijusią su ta diena. Kažkoks liūdesys dėl TAUTOS JĖGOS praradimo.
Šrekis rugpjūčio 25th, 2009, 9:22 am
Buvo ir mano gabalėlis Baltijos kelyje. Gal tik ne toks mažas kaip Ligitos . Buvau su tėvais, kažkur Ukmergės gatvėje gimtojoje Šeškinėje. Tada tai buvo Vilniaus kraštas ir man mažam vaikui beveik pasaulio kraštas (mano pasaulio). Vaikystėje augau stebėdamas Žalgirio kovas, prisimenu kaip melsdavausi dėl kiekvieno metimo ir tikėjau, kad m e s galim laimėti. Tada pradėjo formuotis supratimas kas yra m e s… Iš ankščiau jau žinojau kas yra Tėtis, Mama, Šeima. Vilnius. Kaunas : ) ir senelio kaimas. Tačiau tik Baltijos kelyje ko gero pirmą kartą širdimi supratau kas tie m e s kurie taip pergyvena už Žalgirį. Supratau, kad esu maža dalis didesnės šeimos – lietuvių šeimos. Kad esu maža gyva dalis krašto (tada dar krašto) kuris garsus savo istorija, savo žmonėmis, savo didvyriais. Tai ne šiaip kažkokia maža dalis SSRS. O kažkada buvusi didi ir garbinga nepriklausoma šalis…
… ko dabar trūksta ir kas mano galva ardo iš pagrindų mūsų tautą, tai to jausmo (būtent jausmo) praradimas. Vienos bendros šeimos jausmo praradimas. Šeimos kurioje kiekvienas vienas kitu nuoširdžiai rūpinasi ir pergyvena kartu ir bėdas, ir džiaugsmus.. Bendrystės jausmas…
Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 10:17 am
O aš galvoju, kad tai, jog nėra bendrumo jausmo kaip tik yra gerai. Tai rodo, kad viskas toje Lietuvoje tvarkoje. Tauta susitelkia tada kai jai gręsčia išorės pavojai. Susitelkimas yra simptomas, kad kažkas negerai. Kai palaida bala – jokių grėsmių nėra.
Palaida bala yra natūrali daugumos visuomenių būsena. Kuo skiriasi dabartinės „razborkės” nuo tų, kurias aprašė mūsų klasikai, kai kaimo bernai eidavo mušti kito kaimo bernus, ar kai per gegužines pamaigydavo mergą prirėmę prie pušies? Kai kurios visuomenės yra palaidesnės, kai kurios mažiau palaidos, bet bendrai paėmus viskas OK. Gyvenimas Lietuvoje gerėja tiek kiek mes patys sugebame jį gerinti.
Šrekis rugpjūčio 25th, 2009, 10:45 am
Valentinai, kalbame matyt apie skirtingus dalykus. Gyvenimiški buities dalykai (muštynės, mergų maigymai ir t.t.) yra viena, o tai, kad yra pasaulyje vieta kurioje jautiesi savas yra visai kita. Būtent jautiesi. O kodėl jautiesi, kuo tai paremta? Tik bendra lietuvių kalba ar kažkuo daugiau? Ką tai duoda ir kuo įpareigoja? Tai visai kiti dalykai negu mažas asmeninis pasaulėlis – darbas, šeima, namai, giminės, draugai.
Dėl geresnio gyvenimo (jo gerėjimo ar blogėjimo) jau visai atskira kalba. Paprastas pavyzdys, prieš gerus metus seną 84 cm kineskopinį TV pakeičiau virš metro istrižainės LCD full HD televizoriumi. Galima pasakyt mano gyvenimas pagerėjo? Nei per nago juodimą… Taip vaizdas be kalbų n kartų geresnis. Tačiau tai ką matai, kaip tai vertini, ką tau tai duoda ir t.t. beveik nepasikeitė. Gal tik atsirado galimybė žiūrėt aukštos raiškos turinį…
Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 12:36 pm
„Kai palaida bala – jokių grėsmių nėra” – Valentinai, čia šneki labai vienpusiškai, landsberginių grėsmių rakte.
Bendrumo, bendruomeniškumo jausmas yra labai, labai svarbi socialinių asmens poreikių ir gyvenimo bei augimo galimybių dalis! Gal manai, kad šiuokart pinigų mechanikos gali atstoti pilnavertės visuomenės kraujotaką? Štai ir ne!
Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 1:02 pm
A.G., o man kyla minčių, kad ir nedalyvavo kas nors…:) Gi lietuvių Baltijos kelyje buvo suskaičiuota apie milijoną, iš viso juk ne tiek gyvenančių. Tačiau bendruomeniškumas stulbinantis. Štai Valentinui gerai, jog šiuo metu nėra tokio bendrumo jausmo, aš turiu kitokią nuomonę, bet kol kas susilaikysiu. Ir net nemanau, kad to bendrumo nėra, tiesiog jis virtęs šiek tiek egoistiškesniu, nes prieš susiburiant ir pan. pirmiausiai būtų klausiama: „Kas man iš to?”
Liutaurai, labas!!! Sakai dalyvausiu? Na, jeigu nutarsim, būtinai x))
Šreki, Auksini kardai, A.G., jūs taip pripasakojot, kad nejučia sugebėjau į tuos laikus nusikelti!
Taške, kad tu žinotum kaip man patinka šita daina… Mmmm, galinga, šiuuurpas eina. Dedu – http://www.youtube.com/watch?v=vTpyn_o-Giw
Beje, čia tai topas: „Iš ankščiau jau žinojau kas yra Tėtis, Mama, Šeima. Vilnius. Kaunas : ) ir senelio kaimas. Tačiau tik Baltijos kelyje ko gero pirmą kartą širdimi supratau kas tie m e s kurie taip pergyvena už Žalgirį. Supratau, kad esu maža dalis didesnės šeimos – lietuvių šeimos. Kad esu maža gyva dalis krašto (tada dar krašto) kuris garsus savo istorija, savo žmonėmis, savo didvyriais. Tai ne šiaip kažkokia maža dalis SSRS. O kažkada buvusi didi ir garbinga nepriklausoma šalis…
… ko dabar trūksta ir kas mano galva ardo iš pagrindų mūsų tautą, tai to jausmo (būtent jausmo) praradimas. Vienos bendros šeimos jausmo praradimas. Šeimos kurioje kiekvienas vienas kitu nuoširdžiai rūpinasi ir pergyvena kartu ir bėdas, ir džiaugsmus.. Bendrystės jausmas…”
A.G. rugpjūčio 25th, 2009, 2:55 pm
Kaip begalvosi, žmogus yra gamtos dalis (net ir žemė – jei nenužudyta chemijos, nėra purvas koks – yra gyvybė… ar kada laikėte saujoje gyvą žemę… kurioje knibždėte knibžda gyvybė).
Bet ne apie tai.
Apie tai, kad nori ar nenori – žmogus paklūsta gamtos dėsniams.
Ar matėte pavyzdžiui, kaip išskrenda paukščiai. Kaip būriuojasi prieš tai, kas veda. Yra vedlys.
Lygiai taip pat žmonės. Jau pypliai kieme rungiasi, kas aukščiau pašoks, kuris balą sugebės ištaškyti… kuris yra lyderis (dar toks blogos atminties Leninas (gal teko girdėti…) tai pastebėjo – socialistinis lenktyniavimas nors ir jų buvo įsisavintas (stachanoviečiai ir pan.) , liko neatmestas iki šiol, tur būt, kitomis prasmėmis… visokios ten „mis“… ir t.t. ir pan. formomis).
Kodėl tokia ilga įžanga.
Buriasi Lietuvoje kaimo bendruomenės. Labai daug kas priklauso nuo bendruomenės lyderio, vedlio. Gražus lyderis, jį supa gražūs žmonės – jie net pasikeičia, nes juos apvaldo gėris, o tas velnias iš kiekvieno (jis manau yra pas kiekvieną ir labai ne mažas) tuomet pasitraukia.
Esu pats patyręs, ypač kelionėse autobusu su ūkininkais, -kokie žmonės yra dori, geri, gražūs.
Tas visas purvynas gal prasidėjo (ar tiksliau – išryškėjo) nuo Sąjūdžio radikalios dalies. Iš ties – ta prakeikta kova dėl valdžios, ap…
Vėliau nuo pelno organizacijų vadovų, kol Lietuvoje neturime atsakingo verslo.
Lietuva manau ne tokia – iš ties.
Tik gal saujalė radikalesnių sudaro tokį įspūdį, ypač virtualioje erdvėle.
Ar kaip minėjau neatsakingo verslo savininkai (bet jų blogis – tik labai siaurame spektre, visur kitur jie manau yra normalūs, geri žmonės… jei iki tol tokie buvo…).
Labai svarbu – jaunimas. Kaip jis pakryps.
Jaučiu, kad didžioji dalis jaunimo, ten, kur lyderis, aplinka graži – yra nuostabus.
Gal blogiau – mieste. Urbanizacija tokia štuka, kai žmogus lieka be bendruomenės (savireguliavimosi) ir sparčiai degraduoja…
Bet ką aš čia, nesąmones vis kalbu…
R.Medinis rugpjūčio 25th, 2009, 3:19 pm
Paprieštarausiu Valentinui – bendrumo, bendruomeniškumo (kažkodėl nesinori vartoti jau nuvalkioto pilietiškumo) jausmo trūksta. Dažniausia kiekvienas lindi savo urve, ir nemato, nenori matyti kas vyksta aplinkui. Tai tavęs neliečia. Gal truputį ne į temą, bet atsakykite sąžiningai į sumodeliuotos situacijos klausimą: parkas, pavakarys – vaikštinėjat su šeima staiga vaizdelis – būrys lazdom ir strypais ginkluotų paauglių talžo kitą paauglį. Jūsų reakcija? Sąžiningai. Šalia Jūsų šeima. O be to ir paties sveikas kailis ne pačioj paskutinėj vietoj. Sakot skambintumėt policijai. Manot per tą laiką kol ji atvažiuos , tas talžomas išgyvens? Bandyti stabdyti – ligoninė lova traumatologiniam skyriuj beveik garantuota.(geriausiu atveju). Žmona Jus tempia tolyn ( ir teisingai daro), jūs vis dar atsigręžiate pro petį… Aišku jei kas prievartautų merginą, apsispręsti būtų lengviau. O čia… Gal jis pats kaltas? Už reikalą ksakant.. Šalia sūnus… Kaip jam geriau – tėvas – herojus – invalidas, ar tėvas – bailys – ne kvailys. Ir galiausia tai juk policijos darbas – vakare, jau lovoje bandote save dar kartą įtikinti , jog pasielgėte tinkamai. Bet naktį vis tiek persekioja košmaras – krauju nudažytas paauglio veidas, taip bruožai kurio taip panašus į jūsų sūnų.
Jokio moralo, tiesiog lyrinis nukrypimas. Aš pats grečiausiai irgi nelįsčiau. Tikriausiai…
Musė rugpjūčio 25th, 2009, 4:45 pm
Medini, puikiai parašei, pastaruoju metu vienas malonumas skaityti tokius įdomius komentarus.
Aš pritariu – bendruomeniškumas, pilietiškumas prasideda nuo mažų dalykų. Jei nepastebi gatvėje skriaudžiamo vaiko, pjaunamo „bomžo”, tai apie kokį bendruomeniškumą visos tautos, valstybės lygiu galima kalbėti?
Paprasti kasdieniai pavyzdžiai iš gyvenimo – dviračių vagystės, telefoniniai sukčiai. Pastaruoju metu ginčijausi su savo kolege ir seserimi, kurioms vidury dienos judriose vietose pavogė prirakintus dviračius. Vienos buvo prirakintas prie „Gedimino 9″, kitos prie CUP’o (Centrinės Universalinės parduotuvės). Abi vagystes nufilmavo prekybos centrų kameros, merginos drauge su apsauginiais „filmuką” pasižiūrėjo. Ir kas toliau? Ogi nieko. Nei viena pareiškimo nerašė, pretenzijų neturi. Nes policija tų dviračių vis tiek neieškos ir neras, o rašyti pareiškimą – vargas. Bet jei mes visi taip elgsimės, tai tuos dviračius ir vogs be jokių skrupulų, vidury baltos dienos pačiame Vilniaus centre. Aš manau, jei visi visada rašytų pareiškimus, o po to nuolatos skambinėtų į policiją domėdamiesi, kaip vyksta tyrimas – pačios policijos požiūris pasikeistų tikrai gan greitai. Vogtų tuos dviračius ir toliau, bet gal ne taip akiplėšiškai, visų praeivių akivaizdoje. Bet viskas priklauso nuo mūsų pačių, o mes tingime. Tingime gyventi saugiau. Tingime sugaišti valandžiukę, kad gyventume saugiau.
Tas pats su telefoniniais sukčiais. Gavau žinutę tipo iš „Mikrovisatos”, kad laimėjau 1000 Lt ir telefoną. Keli kolegos irgi gavo. Visi suprantame, kad čia telefoninių sukčių darbas. Bet ar kas puola skambinti „Mikrovisatai”, policijai? Niekam neįdomu.
A.G. rugpjūčio 25th, 2009, 8:38 pm
Teisingumas taip pat manau, kad prasideda nuo mažų dalykų ir yra pasiekiamas manau, kai pradedi ne nuo aligarchų, bet nuo vištų vagies. Tai įrodė Niujorko meras.
Policiją atbukino tai, kad kiek bepagauna – tiek teismai paleidžia (žinoma, būtų idealu – utolizacija, prieš tai davus ilgą laiką su propaganda, kad taip bus, tačiau žmonija yra gailestinga vagims, chuliganams…). Juk taip buvo ne tik su automobilių vagimis, kai vieną gaują sučiupo arti dešimties kartų ir visus kartus buvo paleisti.
O tuomet ir žmonės nemato prasmės be reikalo trukdyti tuos pareigūnus.
Man taip pat buvo, kai mus apiplėšė vos ne mūsų akyse – vijausi į mišką juos. Bet tuoj radome, tai ką paliko iš pavogtų daiktų… tuomet su mašina aplaksčiau aplinkinius kaimus, ieškodamas… ir padariau žiauri ą klaidą… kai aš išvažiavau, jie išėjo iš miško, o žmona su vaikais viena – viena prieš banditus… sau to negaliu atleisti…
Na ir ką tuomet pareigūnai… tik aš juos privarginau ir jie mane… juk tam demokratija ir kurta – laisvę vagims ir žudikams suteikti… laisvę plėtrai…
Joke, žinoma.
Fredis* rugpjūčio 25th, 2009, 9:28 pm
Baltijos kelias man asocijuojasi su tėvo Žiguliuko dirbtinos odos rudomis sėdynėmis, mano visa vaikystė prabėgo ant sėdynių, vis veždavo ir veždavo kažkur. Labai įgrįsusios, neišvaizdžios, nuobodžios, nuo laiko pradėjusios skeldėti ir t.t. o ir mama vis spiegdavo, kad tėvas per greitai važiuoja… Nulėkėm kažkur 20 km už Vilniaus, visi susikibo, kai kuriems žmonėms akyse tvenkėsi ašaros, aš žiūrėjau į žmones, truputį buvo nejauku. Šiaip tai aš tą dieną labiau norėjau prie ežero, buvo sugadinta diena
Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 9:33 pm
O… Ir Fredis* atkuto! Gaila, kad per vėliau susigriebiau: būtų buvę visai įdomu į krūvą visų pasisakiusių įspūdžius sudėt. Beje, Fredi, ką tu darytum… Man atrodo pultum gelbėt talžomą paauglį… Ar ne? Spėju, kad taip, nes atsimenu kaip kažkada pasakojai apie vieną iš savo gelbėjimo operacijų
Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 9:36 pm
Beje, R.Medini… Kartais to talžymo(si) nė nesuprasi – ar juokauja, ar bando vienas kitą pribaigti. Pavyzdžiui, žmogus vaidins vaidins, jog skęsta, o įvykus tikrai nelaimei niekas juo netikės. Aišku, aš čia dabar „nusišneku”, tačiau negaliu deramai atsakyt, kol realiai nesusidūriau.
Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 10:01 pm
Šrekis >>>>o tai, kad yra pasaulyje vieta kurioje jautiesi savas yra visai kita. Būtent jautiesi. O kodėl jautiesi, kuo tai paremta? Tik bendra lietuvių kalba ar kažkuo daugiau? Ką tai duoda ir kuo įpareigoja? >>>>
Šreki, jei Ligita kada nors pasiūlys temą apie tapatybes galėsime padiskutuoti. Kas yra autentiškumas? Ar „lietuviškumas” apskritai yra realybė ar mūsų išsigalvojimas? Kai kurie šiuolaikiniai mąstytoai apskritai teigia, kad Mitas yra pagrindinis buržuazinės visuomenės valdymo instrumentas. Iš nepertraukiamo būties vyksmo, stengiamasi ištraukti ir įšaldyti tam tikras universalijas, tokias kaip Tauta, Laisvė, Tikėjimas. Tų mitinių universalijų tikslas yra pateisinti egzistuoančią tvarką, kad žmonės galvotų, kad tai yra natūralu. Privati nuosavybė yra „natūralu”. O gal tai tik valdančiųjų būdas valdyti?
Žodžiu viskas susiveda į įtampą tarp dviejų polių – reliatyvumo, kur nėra nieko pastovaus ir universalumo, kur mes tikime, kad kai kurios vertybės yra amžinos, nekintamos, gal netgi metafizinės. Lietuviškumas yra viena iš tokių galimų vertybių. O gal ta Lietuva yra tik išsigalvojimas?
AK >>>Bendrumo, bendruomeniškumo jausmas yra labai, labai svarbi socialinių asmens poreikių ir gyvenimo bei augimo galimybių dalis!>>>>
Medinis >>>>bendrumo, bendruomeniškumo (kažkodėl nesinori vartoti jau nuvalkioto pilietiškumo) jausmo trūksta.>>>>
Aš ir neprieštarauju, kad būtų neblogai jei pilietiškumo ir bendruomeniškumo būtų daugiau. Bet ar mes apskritai esame bendruomeniška tauta? Ko tai stipriai abejoju. Tiesiog turime tokio palaidumo balą, kokios nusipelnėme. Nėra jokių prielaidų atsirasti didesniam bendruomeniškumui, nebent kiltų stiprios išorinės grėsmės.
Apskritai egzistuoa politiniai mitai, kurių aktualizacijas matome ir Lietuvoje. Išvardinsiu keturis, turbūt norint galima jų rasti daugiau:
Sąmokslas
Aukso amžius
Gelbėtojas
Vienybė
Taip, kad jūsų noras didesnio bendruomeniškumo gali būti tik latentinio pasąmonėje slypinčio mito įgyvendinimo siekimas. Tai kaip sapnas, kuris labai nori, kad išsipildytų, bet neišspildys niekada
Valentinas rugpjūčio 25th, 2009, 10:08 pm
Gerbiamas A.G. Trumpas interviu:
1. Kodėl jūs savo kreipimąsį skyrėte man ir Musei?
2. Jei jums būtų suteiktos galimybės įgyvendinti savo idėjas apie „utilizavimą”, kaip jūs tai padarytumėte? Gal galite papasakoti „utilizavimo” technologiją? Pagal kokius kriterijus atrinktumėte kandidatus utilizavimui? Kas būtų tas, kuris siųstų į utilizavimą? Ir kas būtų būtų tas, kuris paspaustų mygtuką „Utilizuoti”? Gal jūs?
Fredis* rugpjūčio 25th, 2009, 10:12 pm
Valentinui iš galvos vis neišeina Musė nori ją išprovokuoti pokalbiui – neišdegs, nes pikti dėdės jai atjungė internetą, bet patikėk – yra ką veikti vakarais ir be telekomunikacinių paslaugų…
Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 10:20 pm
Kas jau kas, bet Fredis* žino visą Musės dienotvarkę… =)
O perskaičiusi Valentino komentarą pasijutau kaip kokioj matricoj! Pavyzdžiui: „Ar “lietuviškumas” apskritai yra realybė ar mūsų išsigalvojimas?”, „O gal ta Lietuva yra tik išsigalvojimas?”, „Taip, kad jūsų noras didesnio bendruomeniškumo gali būti tik latentinio pasąmonėje slypinčio mito įgyvendinimo siekimas. Tai kaip sapnas, kuris labai nori, kad išsipildytų, bet neišsipildys niekada:)”. Nors šiaip pas mus per paskaitas daug buvo diskutuota apie mitą, tapatybes, reikės panardyti po konspektus, jei norėsiu ką nors įmantresnio sukurpti.
Auksinis kardas rugpjūčio 25th, 2009, 10:23 pm
Valentinai, bendruomeniškumo pavyzdžiai man patiko racionaliojoje Estijoje: per nedideles savivaldas „vald” jie turi labai aišku žinojimą kas su kuo, kas atsakingas, kur. Yra labai geras pagrindas bendruomeniškumo aukštesniems lygmenims rastis. Socialinio išsipildymo (nežinau ar gerai pavadinsiu greitomis) poreikis yra vienas esminių asmens savęs įgyvendinimo poreikių – jis gali būti primirštas, nustumtas pinigų mechanikos, bet išlieka nepanaikintas, prislopintas. Galiausiai, neslėpkime: čia tupime ir pliurpiame dėl to, kad tikime, jog iš to bus kažkas gero ir mūsų bendruomenei, gyvenančiai šalelėje visiems žinomu vardu.
Medini: situacija panaši į patirtą, ir žinau ką galiu padaryti ir darau – tokiu atveju paleidžiu gerklę, labai labai garsiai ir įtaigiai, panašu į sireną, bet su tekstu. Jei pavojaus būtų didesnio, tuo pačiu metu būtų renkamas policijos numeris. Šiek tiek rizikuoju, bet tai geriau už sušiktą sąžinę.
Ligita rugpjūčio 25th, 2009, 10:28 pm
Auksini kardai, kai mane vienąkart berniukėlis užpuolė, užteko tik pagrasint, kad rėksiu Nors gal dingo dėl to, jog pamatė tolumoj kitus žmones šmėžuojant.
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 9:47 am
Jei blogo šeimininkė leis, tai atsakau Valentinui:
1. Jūs tik du viešai, aname bloge, tuo domėjotės. Gal domisi ir kiti, nežinau, bet viešai parašėte tik judu.
2. Buvau rašęs, greičiausiai aname bloge, kad esu už tai, jog žmogui būtų suteikiama laisvių tiek (t.y. kiek tik nori), kiek su prisiimamomis laisvėmis pakelia prisiimti atsakomybės. Kaip sakoma, už tai ir kovojome (jau 1989 m. liepos mėn. įstojau į radikalią kovai su komunizmu organizaciją, jei ką… 1989 m., žinoma, pavojaus niekam nebuvo, bet žinant, kad dirbau ministerijoje ir žmona valdiškame darbe, o vaikai nepaauginti… kiek žinau, būti tuo metu griežtai pasisakančioje antikomunistinėje organizacijoje… ypač jei kalbėi ne apie vadus, bet tokius kaip aš eilinius…, tuo metu daug norinčių iš panačių darboviečių ne tiek daug ir buvo… Baltijos kelias, Vingio parkas, kitur – taip. Bet būti antikomunistinės organizacijos nariu, kurios tikslas Lietuvai atsiskirti nuo TSRS ir nuversti komunistinį režimą… – buvo kas kita, dirbant mielą darbą).
O jie konkrečiau apie utilizaciją – kalba ta, kai peržiangiamos žmogiškumo ribos. Tiesiog žmogui tai padarius neturi būti naudinga – dabar sutikite naudinga…
…t.y. siaurinama iki tol, kol tam žmogui nėra naudinga….
Gal kaip ir Jūs netikėjau politine valia, kad ji gali būti iš ties efektyvi (nes atrodytų neturi žmonių, kurie šiandien dirbtų Lietuvai). Tačiau pastarasis atvejis, kai pakako vien politinės valios tai „geležinei uždangai“ nuo Vilniaus nukelti (apie tai jau račiau savo svetainėje) – supratau, kad be reikalo buvau su visam palaidojęs politinės valios galią.
Ir dar kai šalyje dirba dešimtys, o gal ir šimtai tūkstančių valstybės, savivaldybės tarnautojų (bei begalė valstybės remiamų organizacijų…) šiandien – politinė valia visgi turi galią. Neįtikėtinai didelę. Taip mane pabandė įtikinti pastarasis minėtos „geležinės uždangos“ nuėmimas (matomai dėl kažko nesusitarus…), kas bent man atrodė yra visiškai utopija (nes galybė žmūsų žygių rodė, kad jos nėra ir būti negali, jei ko tai reikia Lietuvai).
O jei konkrečiau dėl Jūsų antrojo klausimo pasidomėkite Niujorko mero parengta ir įgyvendinta strategija su smulkiais nusikaltėliais (kad nekiltų iliuzijų su 1930 m. fašistine Vokietija…). Būtų kitos problema jam (na, pavyzdžiui, mūsiškės) – būtų manau kiek kita ten jo ir strategija…
Skubu. Tai neaiškiai, nerišliai. Kaip sakoma, neturėjau laiko – tai atleis, parašiau ilgą laišką…
Musė rugpjūčio 26th, 2009, 9:57 am
A.G., pamiršau jums atsakyti, kai kreipėtės dėl ekologinių turgelių. Aš antradieniais dažnai apsiperku prie ŽŪM arba Europoj (praeito antradienio grobis – juoda duona, riestainiai, gira, sūris su abrikosais, kalakuto kumpelis , šį antradienį nebuvau. Dabar dažniau nudrožiu į Kalvarijų turgų – man netoli, o ir triušiui maistą ten perku, tai tuo pačiu ir visą kitą susiperku, ten asortimentas vis tiek didesnis.
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 10:18 am
Gira?! Ligita, po kiek prekiauja gira, ir kur gaminta – visiškai kažkokiame ūkelyje ar tai tik „HBH Juozo”? Kaip skonis, ar saldi? Giros darausi tankiai, ypač šiemet, bet didelis malonumas yra paragauti kitų darytos – čia kaip su pirtimi, visuomet smalsu išbandyti dar kurios būdą, jos visos turi savąjį.
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 10:21 am
Oi, Muse, čia tu girinė – nenužiūrėjau iš pirmo Peradresuojama girinei Musei.
Musė rugpjūčio 26th, 2009, 10:25 am
Čia gal A.G. geriau atsakytų – man rodos ne HBH, etiketė kažkokia visai nematyta, savadarbė. Šiaip nepasakyčiau, kad labai man būtų patikusi, saldi kažkokia. Iš tiesų skanią girą buvau atradusi Kalvarijų turguje, stovėjo ten bačka su pilstoma gira, labai panašia į tarybinių laikų girą. Bet kažkur pradingo, o paskutinį kartą pilstė prie įėjimo fabrikinę „Smetonišką girą”
Musė rugpjūčio 26th, 2009, 10:39 am
Valentinai, apie mūsų Donaldą – žiūrėjau vakar laidą per LNK apie ją. Na nežinau, Donalda man kelia daug simpatijų. Sutinku, kad ji kiek prasčiokiška ir neblizga erudicija, bet man atrodo kažkokia tikra, teisinga.
Be to, kiek girdėjau pletkų kirpykloje (kirpėjos visada visas naujienas iš klientų sužino ), D. Meiželytę Seimo administracijoje dirbantis personalas įvardina kaip pačią darbščiausią ir labiausiai besistengiančią TPP narę.
TipasK rugpjūčio 26th, 2009, 10:41 am
Dėl turgelių – tai pirminė idėja buvo ūkininkų, pačių gamintos švarios produkcijospardavinėjimas praktiškai be mokesčių, todėl pigiau. Ekologiniai (Tatula) tik prisijungė prie šito judėjimo. Tie turgeliai vyksta daugelyje vietų, o Ukmergės plente prieš Maksimą-Ford-Mazdą yra stacionarus ir pakankamai didelio asortimento. Viskas su ūkininkų sertifikatais.
Dėl giros – tai kuriose statinėse daugiau kirminiukų, ta gira žymiai maistingesnė ir skanensnė:)
Auksinis kardas rugpjūčio 26th, 2009, 10:54 am
Kirminiukai giroje prigeria
Donalda buvo nuostabi laidos vaikams vedėja – ten jie su Gustavu, berods, darbavosi ir dar buvo dalyvių. Stulbau. Vėlesni dažnučių reikalai – nepalyginsi su ano meto. O Gustavas, šaunuolis, tebesilaiko ir visuomet malonu ir naudinga pažiūrėti laideles, pats paišo ir pats vaidina įvairius personažus, net virtuvėje patiekalus gamina. Štai kokie turi būti Meninykai, kuriuos turime dauginti. Reikia po kadencijos vilioti Donaldą vėl kur arčiau vaikų (jei beprileis puritonai).
Musė rugpjūčio 26th, 2009, 11:07 am
Taip, Gustavas yra gėris. Mačiau kažkurioje laidoje, kaip jis lauke gamino salotas ir jį užpuolė tikros širšės, gavosi puiki imorovizacija. Dar man labai patinka „Talentų ringas” – kai kurie vaikai jau dabar yra kur kas tikresni menininkai, nei mūsų vadinamosios „žvaigždės”. Ir komisija su Tomu Sinickiu priešakyje kieta, nepalyginsi su nukvakusiu Katkumi.
Tinklaraščių akcijos „Baltijos kelio“ atminimui pabaigtuvės, padėka ir rezultatai | PDFONTOUR tinklaraštis rugpjūčio 26th, 2009, 11:14 am
[...] Akcijoje dalyvavę rašiniai: Pabudome ir kelkimės Rašinys apie Baltijos kelią Mano Baltijos kelias O prieš 20 metų… Baltijos kelias arba nebūtina matyti, kad pajaustum Baltijos kelyje ir gabalėlis manęs [...]
TipasK rugpjūčio 26th, 2009, 11:17 am
Auksini kardai, Kaip ten man pritarei, taip čia pačiam pritariu – pasirašau dėl Gustavo. Žaviuosi visada, kai tenka pasižiūrėti. Jis tiesiog unikumas. Dėl Donaldos – čia jau prisijungsiu prie puritonų, ypač bandant prileisti ją prie vaikų temos. Nors ir kalba, kad ištikimiausios žmonos buvusios pasileidėlės, bet vis tiek. Net vakar laidoje psichologiškai buvo taip: va, iš tų, valinskininkų, o normali! Tu matai, net tą ir kitą sako/daro/galvoja normaliai! Apsidžiaugiame, nors prasta ta Donalda, vulgari ir netašyta. Na, nuoširdi, na /pa/prasta, na dar šiek tiek jauna, bet ne ta, kad būtų tiek protinga, kad galėtų protingai ir nepastebimai pedagogiškai su vaikais bendrauti.
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 11:48 am
TipasK,
manau dėl informacijos stokos stipriai čia suklaidino.
Tatulos pastovioms mugėms ir turgeliams Viniuje – šiais metais jau 15 metų.
Juo srengėme ir rengiame vienu tikslu – ugdyti ekologiškų produktų vartotoją (pagrindinį Lietuvos ūkio pertvarkos į ekologinę variklį). Praktiškai tose mugėse, šiuo tikslu ekologiškus produktus išdalindavome.
Nes į savikainą neįdėjome mokesčių už renginį (buvo nuo 70-350 Lt/ val. – o kiek valandų per metus), už prekybą renginyje (5 Lt/kv. m. vienai dienai), komunalinės (valymas, giotualetai), reklama ir t.t. Be to, samdome furas, autobusą ūkininkams. Tad apie 11 tūkst. Lt vienam savaigaliui – ko į savikainą neįskaičiuodavome (produktų vertė mažesnė). Be to ir ūkininkai už darbą nesusimokėdavo, o taip pat samdinys (kol tokių buvo) gaudavo Vilniaus mastu centus (na čia atskira kalba).
Mes buvome vieninteliai iki pernai metų.
Pernai visgi pavyko nuimti nuo Vilniaus tą geležinę uždangą, tad dabar be mūsų mugių ir turgelių Vilniuje yra virš dvidešimt.
Dar pavyko dalinai su VMVT dėl reikalavimų pakeitimo tiems mažiems gamintojams, kurie savo gaminius parduoda tiesiai valgytojui.
Iš tiesų per 15 metų išsiugdėme ir kitiems išugdėme vartotoją.
Čia atsirado daug painiavos.
Daug kas tuos ūkininkų turgelius, kurie prisijungė po mūsų 14 metų (pernai) veiklos, – painioja su mūsų ekologiniais turgeliais.
Daug kur žiniasklaida (ypač Stilius – juos ir vadina ekologioniais, apie tai daug parašiau mūsų svetainėje organic – nesikartosiu).
Kadangi kol buvo ta geležinė uždanga – ūkininkai pakeitė kryptį…. tad dabar tuos ūkininkų turgelius labiausiai gelbsti uabai.
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 11:57 am
Musei.
Ne reklamai (nes to daikto reklamuoti nereikia).
Labai skani yra mūsų dalininko – „Saimetos“ ekologiška gira. V. Stankevičienės iš Daujėnų (Pasvalio raj.) produkciją greičiausiai žinote. Na ekologiškos produkcijos, kaip ir pas kitas ekologines įmones 2-3 proc. Tad reikia žiūrėti į sertifikatą, kokia produkcija toje įmonėje yra ekologiška (nes kitur – ne mūsų renginiuose ekologinės įmonės viską gali parduoti).
Valgytojui tik tiek gerai atskirti, kad jei sertifikate pamatote, kad tas produktas yra ekologiškas – gali būti tikra to paties pavadinimo produkto ne ekologiško nėra.
Tad jų gira – tik ekologiška.
Aš suabejojau ar Jūs „Europoje“ buvote mūsų mugėje.
Nes mūsų – viduje „Europos“.
Chemizuotų – turgelis, ten kitoje pusėje gatvės, šalia CU.
O šalia ŽŪM pastato – mūsų tik trečiadieniais (šiandien, tarp kitko). Kitomis dienomis čia – chemizuoti.
TipasK rugpjūčio 26th, 2009, 12:02 pm
Gerbiamas A.G.
nepainioju jūsų Ekologinių turgų nei Vingyje, nei prie ŽŪM, nei Basanavičiaus mokykloje su niekuo. O Ūkininkų turgeliai, atsiradę pernai, iš principo kita veikla, greičiau ekonominė ir, žinoma, niekas nesako, kad ekologinė. Ir jokiu būdu nesakau, kad vienas geriau nei kitas.
Ir nenoriu girdėti epie ekologinius pranašumus, jie tikėtini, tačiau ir pakankamai mistifikuojami. Man pakanka ŠVARIOS produkcijos, užkurią atsako patys prekiaujantys ūkininkai.
Beje, sekmadieniais Pilies gatvėje (prie Prancūzų ambasados), dabar jau ir kitur, būna prancūziškų kaimo produktų mėgėjų turgeliai, kurie save vadina SOListais. Ten tikrai išskirtiniai produktai, bet nesvietiškai brangūs. Jei ką domina, kai gausiu info (ją atsiunčia e.paštu) apie būsimus turgelius, įdėsiu Ligitai leidus visų žiniai.
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 12:33 pm
Ačiū Dievui nors tiek. Rimtai.
Nes mūsų siekis ir buvo išplėtoti tai ir pasitraukti.
Bet gavosi taip, kad dar negalime pasitraukti, nes painiavos įsivėlė. Ir iš nežinojimo, bet įsivėlė ir piktybiškos.
Jūsų atveju painiavos nėra, nes Jums nereikia ekologiškų produktų.
Čia daugiau tiems painiava, kuriems reikia.
Na čia atskira tema. Pas mane tokia vis įtampa nesibaigia, tai gaila – negaliu rašyti čia.
Mūsų kryptyje ne vien ekologiški produktai, pirmajame etape.
Visumoje, šeimos ūkio, šeimos verslo kryptis.
Deja, per ilgai ta kova užsitęsė (teisingai sakote, iki pernai, kai … apie tai ne dabar) – kol neliko kaime tų ūkininkų, kurie, kaip kadais, patys kartą į savaitę vykdavo į jomarką.
Todėl dabar juose (apie ką Jūs minite) ne ūkininkai, bet uabai (tai irgi gerai, nes ir jiems, šito tipo verslininkams, ta geležinė siena niekaip nebuvo įveikiama).
Taigi, dar kartą su Jumis nesutinku. Bet man tai ne taip svarbu.
Svarbiau kita grupė, kuri iš vis painiojasi,. iš esmės kol kas.
Na, o ekologine gamyba – pirmoje vietoje dėl aplinkos, kad Lietuva nebūtų „nušluota“.
Bet.
Pesticidai – išsigimimai. Bet jie gal taip pat mažai kam rūpi.
Ne ekologinė gamyba – GMO. Visa Lietuvoje gyv. ir paukšt., išskyrus ekologinę, pašarui naudoja GMO (soja). Taigi visa ne ekologinė mėsa – GM produktas.
Dirbtinės minrealinės sintetinės trąšos – vėžys.
Atsiprašau, Ligitos ir kitų.
Čia apie tai daugiau nebus – kam yra įdomu yra mano redaguojamoje svetainėje.
Sudie.
Valentinas rugpjūčio 26th, 2009, 12:33 pm
O kuo skiriasi ekologiškas produktas nuo švaraus?
bang rugpjūčio 26th, 2009, 1:22 pm
Gal nuplautos prikibusios žemės (taip pat ekologiškos
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 2:07 pm
Valentinui.
Klausimas į klausimą.
RIMI sukame TV roliką. Pakalbina pirkėją. Na tokį, kaip pasakius, jau beveik nugyvenusį savo amželį.
Tai tas rodo į ekologiškame skyrelyje ekologiškas bulves, ekologiškas morkas ir tiesiog rėkia į mikrofoną, na kokios čia ekologiškai švarios bulvės (kai kas vis kalba su tuo žodeliu švarios). Matote, net nenuplautos.
Tai tas epizodas nebuvo iškirptas – juoko buvi iki nukritimo.
Bet labiausiai, kaip sakau tas terminas, kuris jaei pažiūrėti į tarptautinių žodžių žodyną menkai ką turi bendro su reglamentu (Tarybos reglamentas (EB) 834/2007 ir 889/2008), taisyklėmis pagal jas (kiekvienoje šalyje taisyklės dar gali būti ir su papildomais kriterijais, bet tik papildomais).
Mielieji, maldauju, perskaitykite tuos reglamentus (pasiguglinkite arba mano redaguojamoje svetainėje).
N pradėkime nuo pradžiamokslio tuomet kalbėkime.
Minėtoje svetainėje yra ir ekologinės gamybos pagrindai.
Jūs dar jauni, Jums tikrai tai reikia žinoti.
Na neduodate dirbti, tskant…
A.G. rugpjūčio 26th, 2009, 2:11 pm
TipuiK.
Na ir…
Vos nepasikoriau iš nevilties, perskaitęs (rimtai), o jis pasirodo mat viską žino (kitaip sakant vienas iš entuziasistų…) ir čia šūtkes varinėja…
Nu nu nu…
Ligita rugpjūčio 26th, 2009, 10:07 pm
Muse, o kodėl aš susapnavau, kad tu vegetarė? Na, rimtai vaidenosi kažkur, bet kalakuto kumpelį perki, tai turbūt ne.
Kiek žinau Donalda yra gyvenusi Saulėtekyje. Bendrabutyje. Kur ir aš. Tai reiškia, kad iš paprastos liaudies kilusi x)
Beje, prirašėt čia tiek visko apie girą, ekologiškus dalykus. Gerai bus savišvietai.
A.G., tik nereikia… Nesikark dar! ))
Musė rugpjūčio 27th, 2009, 9:30 am
Ligita, kodėl tu iškart padarai išvadas? Gal aš ne sau pirkau. Gal pvz. Fredžiui
Fredi, papasakok, ką ten tokio baisaus račas.lt parašei, kad ištrynė, gi visiems įdomu…
Fredis* rugpjūčio 27th, 2009, 10:25 am
Muse, geras „Almansoro” komentaras racas.lt tinklaraštyje, aš jam paantrinau dėl keisto požiūrio, kad žurnalistas negali būti ir politiku. Labiau politikuojančių žurnalistų kaip Valatka (Paulausko, Kirkilo trubadūras) ir Račo (paks-uspaskietis) turbūt nėra pasaulyje, nusistebėjau, kad madas LRT taryboje diktuoja Radzevičius, kurį pavadinau gyvenimo patirties ir nuovokos neturinčia, P.Baguškos užantyje teisingumo ministerijoje besišildžiusia vidutinybe ir visai mano kantrybės taurę perpildė paskaičius Rūtos Grinevičiūtės-Janutienės ir Račo pasikeitimus replikomis, kuriose Račas išsisukinėdamas Dapkų pavadino „ne etalonu”, jautė nuoskaudas dar nuo Paksogeito lakoitarpio, pasipiktinau, kad naujasis tarybos narys ramiai savo naiviai abejingomis, o iš tikrųjų gudriomis ir kląstingomis akimis galės stebėti, kaip Siaurusevičiaus chebra suvalgys Tomą, kurį ištiks Dariaus Kuolio likimas. Komentarą užbaigiau: – Tfu… (sjoviau į Račą). Trumpai – tiek, parašiau emociškai ir impulsyviai
TipasK rugpjūčio 27th, 2009, 10:33 am
Gal kas žinote (gal visarandantis Taškas?:) kur internete pažiūrėti vakarykštę laidą TV3 Antis. Vakar vyrai susikabino, bet šiandien kai pakartotinai perskaičiau, tas susikibimas pasirodė panašus į savireklamą. Tiek autoriui Puklevičiui, tiek Artūrui, nes jį ten rodo.
Fredis* rugpjūčio 27th, 2009, 10:40 am
Tipe Katinai, aktualių nuorodų iš TV meistras yra WU.
Musė rugpjūčio 27th, 2009, 10:55 am
Dar nėra Youtubėj, bet Humoro klubo irgi iškart neįkelia.
Anonsas man visai patiko:
http://www.youtube.com/watch?v=HKIzVyKgJ9I
TipasK rugpjūčio 27th, 2009, 11:31 am
Musės komentaras pakankamai tikslus