Turėjau vakar svajonių automobilį, o sulyg šios nakties 00.oo h dūžiais, jį praradau ;( Nežinau kas nutiko. Verkiau, vaitojau, bet rūstus likimo pirštas manęs nepasigailėjo. Nebeturiu džipuko… Tiesą sakant, sąžinė man kužda, kad jo visai ir neturėjau. Mane apgavo Balandžio 1-osios dienos juokdarys. Ir jus apgavau. Bet dabar jau atsiprašau ir galit būt ramūs – aš ir toliau važinėsiu autobusais bei troleibusais arba dar geriau – palaikysiu sportinę formą ir vaikščiosiu pėsčiomis x))