Baimė, liga ar šiaip nejaukumas?

10Kov2009 Kategorija: spektras Autorius: Ligi Dangaus

scared-woman Nežinau kaip jūs, bet aš sergu baisia liga. Ji vadinasi akropoliofobija. Tikrai tikrai, nemeluoju. Mane maniakiškai stumia nuo prekybos ir pramogų sostinės „Akropolio“. Negaliu nė padoriai džinsų nusipirkti.

Tarkim vakar į jį specialiai važiavau vien dėl to, kad jau iš anksčiau žinojau ten esant patogiai įrengtą „Baltų lankų“ knygyną – jame yra sofučių su pagalvėlėm, kėdžių. Kaip suprantu, lankytojams. Taigi… Beveik pusvalandis baladojimosi autobuse ar troleibuse (patikėkit, neprisimenu) ir aš reikiamoj vietoj.

Per daug nesidairydama išlipu. Nors negalima, perbėgu gatvę. Lendu tuo tamsiu koridorium. Žodžiu, toliau nereikšmingos smulkmenos ir…

Aš jau knygyne. Mhm, tikras rojus! Kvepia, pūpso naujutėlių knygų kalnai. Viduj visvien pajuntu šį tą negero, bet norimą knygą randu ir lipu laiptais, nes kiek žinau viršuje yra minkštesnių vietų. Kągi… Atsisėdu… Pradedu skaityt (knygos nenorėjau pirkt). Ramu, komfortiška, niekas į mano idilę nesikėsina. Tik… Pasikėsinau aš pati! Susivokiau, kad sėdžiu ne kur kitur, o „Akropolyje“!! Pasidarė negera, susisuko galva. Prieš kelias minutes nė negirdėjau muzikos, tik štai ji ėmė ir išlindo. Gana įkyriai, erzinančiai. Nepatiko. Ką padariau? Čiupau knygą ir marš prie kasos. Nenoriu čia daugiau būti. Bėgsiu. Susimoku ir nešdinuos. Žmonių daug, visi zuja aplink, kažko ieško. Fui, dingstu kuo greičiau.

Oro oro! Uf, aš jau lauke. Gera, gaivu.

Gal man iš tiesų agorafobija? (vietų, kur daug žmonių, baimė) O gal aeroakrofobija? (atvirų, aukštų vietų baimė)

Nežinau, dar kaip reikiant neišsityriau. Tiesa, berašydama šį straipsnelį atradau puslapį, kuriame pateikta daug visokių baimių - http://brain.blogas.lt/59101/. Kai turėsiu laiko, išsiaiškinsiu kas aš per padangių paukštis.

Kolkas einu netyčia parsineštos (nusipirktos) knygos skaityti. Iš jos planuoju šiokį tokį eksperimentą atlikti. Manau, gana greitai sužinosit kokį.

Ech, namie jaukiau. Jokia akropolių ir kitokių zomzopolių erdvė neatstos tos tikros šilumos. Kad ir kaip prekybininkai stengtųsi įteigti, kad ten jauku. Patikėkit, nė kiek.

Šaltiniai: nuotrauka – http://2.bp.blogspot.com

Komentarai: 10 “Baimė, liga ar šiaip nejaukumas?”

1.

Zita kovo 10th, 2009, 1:49 pm

Jau baimių tai neįsileiskit, jos greitai veisiasi
Šiaip tai vakar su vienu draugu gerai susikibom, tai jis paskui man atsiuntė nuorodą kur galėčiau nusistatyti savo asmenybę (aš beveik įsižeidžiau, bet paskui beveik atleidau Esmė ne tame, kad tikėčiau tokiais dalykais, bet tai leidžia paanalizuoti savę ir nuotaiką praskaidrina http://charakteris.info/mbti-charakterio-testas
2.

Ligita kovo 10th, 2009, 3:41 pm

Stengiamės stengiamės, Zita, bet nuo „Akropolio” man kaip negera, taip negera. Na nėra labai žiauriai, bet nesinori ten ilgai užtrukt, netraukia ir viskas;// Ha ha, šitą testą aš pati savo noru dariausi Ir man visai patiko, sakytumei tip top apie mane prirašė. Dabar norėčiau surast man neva tinkančių žmonių, tik klausimas kaip sužinosiu, jei nieks nepasisakys koks jų tipas?
3.

Artūras Račas kovo 10th, 2009, 4:49 pm

O man šita liga patinka.

Po to kai atsidarė Panorama, o joje – Camel drabužių parduovė, tikriausiai nė karto ir nebuvai…

Galėtų ir epidemija kilti:)
4.

Ligita kovo 10th, 2009, 4:58 pm

Artūrai, man ši liga irgi visai nieko;) Taip ramu, gera, kol… Į „Akropolį” neužeinu!

Pažadu skleisti epidemiją kuo plačiau, nes ta prekybos ir pramogų sostinė nei stebuklinga, nei ką.

Tik didelis… Tfu tfu tfu x)))
5.

Auksinis kardas kovo 11th, 2009, 1:49 am

Kiekviena vieta turi savo energiją – žinant, kokio kirpimo žmonės užveisė TAS vietas, nenuostabu, kad energija juntama atstumianti. Net ir tos pačios „Baltos lankos” neprilygsta buvusioms Klaipėdoje nei iš tolo. Betgi, norėjo didesnės apyvartos, ir ją gavo. Man tai labiau patinka „Pegasai”, pas mus draugiškesnis jų personalas, o ir nuolaidomis jie labai žaviai patraukia – ne vieną puikią knygą su džiaugsmu parsinešiau ar dovanojau iš nukainotų skyriaus. Tuo tarpu Akropolio „Baltose lankose” apsauginis sugebėjo prikibti kad atsisėdau ant gretimo laiptelio, nes fotelis buvo užimtas. Neatitiko normos – na, tai ir aš dėl jų smarkiai nebesiplėšysiu. Išvis, apsauginis knygyne – nonsensas, dar tokiame jaukiame šeimos knygyne „Po langu” sekiojo ir povyza tiesiog reikalavo neužsibūti tiek ilgai ties knygomis neperkant. Štai kaip būna.

Beje, manęs visai nežavi vienodų ryškių viršelių kupetos (einamos knygos), siūlomos kone nuo europadėklo. Ne – gerosios knygos, jos visos slapstosi po vieną – kitą kampučiuose, sunkiai įžiūrimos.

Panašiai ir su rūbais – juk išties gerų prekyviečių Akropoliai ir neturi, nes saldžios vietelės, kur aptiksi beprotiškai kuklių kainų už itin padoriai pagamintus daiktus – jos visos buvo ir yra kitur. Akropolio „aukštos klasės itališkų rūbų” parduotuvėje pardavėja net nesugeba paaiškinti kodėl ant parduodamo rūbo užrašyta apie gamybą Turkijoje.

Hau!
6.

Ligita kovo 11th, 2009, 12:24 pm

Sveikas, Auksinis kardai! Malonu, kad užsukai, mūsų diskusijos apie knygas neužmiršau x))

Žinai, dar čia neparašiau, bet man irgi užkliuvo apsauginis. Pasirodė, jog jis tik ir tyko, kad nesumanytum knygyne apsinakvot. Tiesa, jį pastebėjau, kai jau ir taip nebenorėjau ten būti.

Dėl ryškių viršelių kupetų. Na taip, tokiu būdu knygos tarsi nupiginamos.
7.

Fredis* kovo 11th, 2009, 1:51 pm

„Akropolis” man nelankymo zona jau keli metai, „Baltas lankas” tikriausiai galima rasti ir kitur, kad ir per knygų mugėj, suprantu, kad tai yra 2/3 vilniečių ir aplinkinių gyvenviečių kultūrinė sostinė, bet aš į jų tarpą nepatenku,
ech, Artūrai, Ligitai tikrai negresia priklausomybė nuo Camel drabužių linijos, reikėtų tau pamatyti šią mergaičiukę, truputėlį susigėstum, tai tas pats, kas studentui užsiminti, kad labai gera būtų į paskaitas atvairuoti Range Rover visureigiu … vis kirba mintis steigti kokį nors „ArtūroR” labdaros fondą jauniems perspektyviems filologams-žurnalistams paremti … , žmonės jau tik prie stendų gali pavartyti patinkamus žurnalus ir kukliai padėti atgal susigėdus, kad neįperkami.
8.

Ligita kovo 11th, 2009, 2:42 pm

Kas šiomis dienomis, po galais, su visais darosi? Nutarė, kad reikia šiek tiek panervinti nieko blogo nenorinčią Ligitą. Puiku, prašom, bet tai nereiškia, jog tylėsiu it vandens į burną prisisėmus.

Tinklaraštyje http://menulija.blogspot.com Fredis* rašo (ištrauka iš citatos): „Žinau, kad skurdas labai slegia, pats taip gyvenau, bet man pasisekė … ištrūkau.”

Fredi, gal ir nesu tokia turtinga, kaip tu dabar, bet ačiū: labdaros man nereikia. Gyvenu ir taip. Beje, ne verkšlendama, o išdidi ir laiminga.

Ne pinigais viskas grindžiama, nors tau ir atrodo kitaip.

P.S. Jeigu šitas komentaras tėra tavo pokštas, atsiprašau, nesupratau jo. Nejuokinga.

P.P.S. O šiaip… Matyt, musė nuskrido nė nenutūpusi…

Tiesa, ką manai apie naująjį skyrelio pavadinimą? Taip ir nepasisakei
9.

Fredis* kovo 11th, 2009, 2:57 pm

vilnia čia mane cituoja iš menulijos, aš nekaltas, turiu kitą virtualią draugę, kaip ir Musę, kas čia blogai, kad savo tekste sugretino mane su gyva legenda A.Šliogeriu … ?
Ligita, aš vis tiek spausiu Artūrą, kad tau padovanotų žadėtą knygą ir gal kokią vienkartinę premiją išskirs žurnalistų dienos proga gegužės 7-tą už toleranciją, fantaziją ir siekius Ligi Dangaus …
10.

Ligita kovo 11th, 2009, 7:14 pm

Palauk palauk, jau nesigaudau: aš cituoju ar Vilnia iš menulijos?:O Paaiškink, nes kažkaip matau, kad ten yra tavo komentaras parašytas ir tiek.

Spausi Artūrą? Spausk spausk… Gal ir padovanos žadėtą knygą, gal ir ne… He he

Iš tikrųjų šiandien kai kas mane baisiai sutrikdė ir nebežinau kur dėtis.

Pasakymas: „už toleranciją, fantaziją ir siekius Ligi Dangaus… ” skamba lyg iš apdovanojimų ceremonijos kokios x))

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita