Pasaka apie Chesusą, kuris nenorėjo ganyti

Vieną kartą buvo, o gal ir nebuvo Chesusas. Gyveno, o gal negyveno, o gal tiesiog „buvo“ jis neaiškioje, neapibrėžtoje vietoje, kurioje nieko nebuvo, o gal buvo viskas. Buvo jis ir visai nesinervino.

Vieną dieną (jei diena galima vadinti akimirką laiko ir erdvės neapibrėžtoje būtyje) atėjo pas jį Tėvas ir sako:

- Kelkis, sūnau, atėjo metas tau vykdyti misiją. Siunčiu tave į Žemę ganyti avių. Ganysi, ganysi, kol išganysi.

Chesusas netrikdydamas savo buvimo atsako Tėvui:

- Kokias dar avis?

- Žemėje gyvena daugybė avių. Aš jas sukūriau, globojau, auginau, vieną kartą vos neišnaikinau, bet ir vėl atstačiau populiaciją. Išmokiau pažinti mane, netgi sudariau Sandorą. Bet gyvulys yra gyvulys. Jos vis tiek neklauso, mane pamiršo, priešinasi, ėda svetimą žolę, kramto viena kitą negyvai. Metas tau jas išganyti.

Chesusas pakiliu balsu tarė:

- Greičiau kupranugaris pralįs pro adatos skylutę, nei Chesusas eis ganyti avių žudikių!

Tėvas griežtai atkirto:

- Tu šią savo retoriką pasilaikyk. Galėsi taip avims kabinti makaronus. Ruoškis!

Chesusas, supratęs, kad Tėvas nejuokauja, pakeitė taktiką ir švelniu balsu tarė:

- Tėveli, suprantu, kad skaudu, kai tavo kūrinys elgiasi kaip gyvulys. Bet kuo aš čia dėtas? Negi tu negali susitvarkyti vienas?

Tėvas, gudriai primerkęs akį, sako:

- Sugalvojau schemą. Tu apsigyvensi Žemėje, ganysi avis tol, kol išganysi. Per tave jos atras kelią pas mane. Tu būsi mano vietininkas žemėje. Po to grįši pas mane ir atsisėsi mano dešinėje. Kad būtų linksmiau, pasikviesime Holyspiritą.

- Tėve! – sušuko Chesusas. – Kaip aš galiu sėdėti tavo dešinėje, jei pati sąvoka „dešinė“ prasminga tik ten, kur egzistuoja erdvės ir laiko kontinuumas?! Kaip aš galiu kažką išganyti, jei net nežinau, ar aš egzistuoju? Nėra jokių įrodymų!

- Mąstai, vadinasi egzistuoji. – atkirto Tėvas.

- Tėve, – nenusileidžia Chesusas. – Manau, kad tavo schema yra neefektyvi. Veltui švaistai resursus. Juk puikiai galėtum susitvarkyti pats. Pasirodyk dar kartą, pagąsdink, pamalonink, išnaikink pusę populiacijos. Tu juk Visagalis, tu gali viską! Kam tau reikia tarpininko?

- Jei sakau reikia, vadinasi reikia. Atėjo metas panaudoti pozityvų skatinimą. Iki šiol daugiausiai buvau griežtas, žiaurus, kerštingas. Nepadėjo. Dabar pabandysime meilės strategiją. Tavo uždavinys bus pasiekti, kad mane visi mylėtų. Tiesą sakant, užtektų, kad mylėtų vien tik tave, nes tu mano Sūnus ir mes esame Viena, kartu su Holyspiritu.

- Tu šią retoriką naudok, kai kabinsi makaronus angelams, – atsiduso Chesusas, suprasdamas, kad nuo išganymo neišsisuks. – Gerai jau, išganysiu tas tavo avis žudikes. Kada pradedame?

- Per Kalėdas. Aš viską suplanavau. Tu tik padaryk gerą pradžią, o tada išganymas vyks savaime.

- OK, – sutiko Chesusas. – O tavo avys manęs nenuskriaus?

- Neturėtų, bet pats žinai, gyvulys yra gyvulys. Be to, aš joms dar ir laisvą valią daviau, tai 100% garantuoti negaliu. Bet jei ir bandys skriausti, tai labai skaudėti neturėtų. Šiaip ar taip, vis tiek greitai grįši pas mane.

Tokios Tėvo kalbos nepradžiugino Chesuso, bet nebuvo kur dingti.

- Tiesa, o kaip aš grįšiu?

- Transporto klausimus aš suderinsiu. Tai ne tavo rūpestis.

- Ką gi, – tarė Chesusas. – Matyt, neišsisuksiu. Tik, Tėve, pasakyk tiesą, kam tau viso šito reikia? Kokia prasmė?

- Aš myliu tuos gyvulius, – ramiai atsakė Tėvas. – Norėčiau, kad juos pamiltum ir tu.

Chesusas atsiduso. Taip atsirado Kalėdos.

Komentarai: 26 “Pasaka apie Chesusą, kuris nenorėjo ganyti”

1.

kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:49 pm

„Tėve! – sušuko Chesusas. – Kaip aš galiu sėdėti tavo dešinėje, jei pati sąvoka „dešinė“ prasminga tik ten, kur egzistuoja erdvės ir laiko kontinuumas?! Kaip aš galiu kažką išganyti, jei net nežinau, ar aš egzistuoju? Nėra jokių įrodymų!

- Mąstai, vadinasi egzistuoji. – atkirto Tėvas.”

PAPILDYMAS

-”Nė velnio. Nyčė sakė, kad aš neegzistuojų, kad nėra nei manęs, nei tavęs”
-”Ką?… Skaitei Nyčę? Kas tau leido? Na ir vaikai šiais laikais. Nenustebsiu, kad vieną dieną tu dar Marksą ar Leniną imsi skaityti. Išlepino tave motina.”
2.

kreivarankis gruodžio 23rd, 2009, 9:50 pm

„Ką padarysi – be tėvo augau”, – įžūliai atsikirto Chesusas.
3.

romas gruodžio 24th, 2009, 10:04 am

Kairės ir dešinės (kaip ir viršaus – apačios) egzistavimui be erdvės ir laiko kontinuumo reikalinga gravitacija. Bet iš kitos pusės žiūrint, jei esi visagalis, gali kažkurią vietą paskelbti dešine:) Logiškai galvojant, kadangi Chesus mirties akimirką bus jau su kūnu – kaip žinia, jis dangun su kūnu žengė – tai Dievas Tėvas bus visą laiką Chesuso kairėje (koordinates iš žemės patirties Chesus išsineš kaip memą). Paskutinis sakinys galėtų skambėti: Taip po 9 mėnesių žemėje radosi Kalėdos.
Pasaka gera, už ją balsavau, tik ji antikalėdinė greičiau – nors ateistai ir turėtų būti akalėdikais
4.

Valentinas gruodžio 24th, 2009, 10:39 am

Yra tikimybė, kad Tėvas jau buvo suorganizavęs nekaltą prasidėjimą prieš pokalbį su Chesusu. Po to, jam tereikėjo įkelti Chesuso sielą
5.

romas gruodžio 24th, 2009, 10:50 am

Valentinai, Tėvas ant Marijos nuleido Holyspiritą, kuris ir yra Chesuso siela. Iš esmės Chesusas negalėtų egzistuoti iki nekalto pradėjimo, nes šis yra materialus. Jei tai nebūtų pasaka, kur logikos ieškoti nereikia, tai Tėvas iki nekalto pradėjimo tik su Holyspiritu galėjo kalbėtis.
6.

kreivarankis gruodžio 24th, 2009, 10:55 am

Kiek prisimenu viduramžiais Bizantijos imperijoje teologai ginčijosi kas buvo Jėzus – Žmogądievis ar Dievąžmogis. Vieni teigė, kad Jėzus buvo žmogus ir tik po to kai buvo nukryžiuotas ir prisikėlė, tapo Dievu. Kiti teigė, kad dievišką prigimtį jis turėjo jau gyvendamas žemėje – juk darė stebuklus ir visą kitą. Ir abi grupuotės gana aršiai viena kitą pjovė.
7.

Valentinas gruodžio 24th, 2009, 10:58 am

Tai jau per daug teologiškai subtilu. Kiek žinau, evangeijose tokių duomenų nėra. Visa tai vėlesnių teoretikų ir bažnyčios tėvų sugalvojimai. Todėl, versija, kad Chesusas kaip asmenybė egzistavo iki gimimo irgi turi teisę egzistuoti.
8.

kreivarankis gruodžio 24th, 2009, 11:11 am

Teologijos teoretikų darbai tuomet ir buvo kažkas tokio kaip KT išaiškinimai dabar. Evangelijoje nieko nekalbama apie Jėžaus prigimtį, bet ten nieko nekalbama ir apie pvz. skaistyklą, kuri buvo išaiškinta tik 13a. berods. Tiesiog Evangelija, kaip ir Konstitucija, yra šventas tekstas (Konstitucijos pašventinimo aktas įvyko 1995 spalio 25 d.), kuris preziuojamas kaip absoliučiai teisingas. Tačiau vistiek kyla klausimų ir teksto prieštaravimų su tikrove ir kitais, ne tokiais reikšmingais tekstais, pvz. įstatymais ar kokių nors vienuolių0atsiskyrėlių laiškais. Tokiu atveju įstatymai skelbiami negaliojančiais, o vienuoliams-atsiskyrėliams paaiškinama, kad geriau savo idėjų yra atsižadėti. Iš pradžių mandagiai.
Kad suprasti Evangelijos ar Konstitucijos tikrąją reikšmę, arba jos prasmę, reikią suvokti jos dvasią. Tuomet bus galimas ir plečiamasis absoliučiai teisingo teksto aiškinimas ir toks aiškinimas bus beveik toks pat teisingas, kaip ir pirminis tekstas.
9.

. gruodžio 24th, 2009, 11:41 am

Man – čia nei kalėdinė, nei pasaka. Viena iš nūnai madingų teorijų ir „teorijų”. Tas savaime nėra blogai, gal – atvirkščiai… Šiuo atveju – požiūrio taškas – „danguje ir prieš atpirkimo misiją” lyg ir negvildentas. Erezija net tarp ateistų.

Ana Valentino pasaka – a la Vasiuki Val de Maras tiesiog triško improvizacija, jautėsi, jog parašyta lengvai, šiltai, vienu prisėdimu, taigi- su įkvėpimu, tokia daugiaplanė, ekspresyvi.

Ir paradoksas – tai tikrai buvo pasaka apie stebuklus, kurie visai realūs – tiesiog reikia … stebuklų arba sutapimų.

Ligitos seklyčioje tiek daug žodžių srautų, kad jau ir susirasti aną pasaką keblu, o juk parašyta vos prieš kelias dienas …
10.

R.Medinis gruodžio 24th, 2009, 12:29 pm

Šaipytis iš evangelijos – daug gabumų nereikia. Joje apstu prieštaravimų. Pamirštama , kad tekstai rašyti prieš tūkstančius metų, po to daug kartų koreguoti ir perdaryti. Panašiai atrodytų jei šiuolaikiniai topografai pasitelkę palydovines nuotraukas juoktųsi iš 15 a. sudarytų žemėlapių. Aišku dar juokingiau, jei tie senieji žemėlapiai būtų šiuo metu priimami už gryną pinigą ir jais remdamiesi kapitonai vestų laivus. Į šventraščius , manau, reikėtų labiau žiūrėti kaip į dekoracijas. Juk žiūrėdami spektaklį mes žinome, kad dekoracijos netikros, o durklas butaforinis – bet gi nešaukiame vidurį vaidinimo – apgavikai !!
11.

Valentinas gruodžio 24th, 2009, 12:33 pm

Taške ir Medini. Jūs nieko nesupratote. Pagalvokite dar kartą
12.

R.Medinis gruodžio 24th, 2009, 12:46 pm

Valentinai, kadangi pats nieko neparašiau – tiesiog kabinėjuosi.
13.

Valentinas gruodžio 24th, 2009, 1:18 pm

Sulauksu Fredžio nuomonės ir gal tada pasisakysiu
14.

. gruodžio 24th, 2009, 2:22 pm

Aš tai irgi gal iš pavydo ir gal net to juodojo, kabinėjuosi.
Aišku, ne kožnam pabažnam lemta suprasti… Galvosiu dar kartą, pasižiūrėsiu ką Fredis ar koks Pikasas pasakys, na- tie, kuriems šviečia aiškiau.
15.

bang gruodžio 24th, 2009, 3:13 pm

romai, gravitacija viršui, apačiai, kairei ar dešinei tai tikrai nereikalinga. Išeitų, kad kosmonautai nebežinotų, kur jų dešinė ar kairė ranka.:)
16.

Fredis* gruodžio 24th, 2009, 4:13 pm

Valentinai, ryt susitiksiu su teologinio mokslo ekspertu (-e)
, kuri man turėtų patikslinti kelias sąvokas, tada galėsiu pasakyti savo nuomonę, o pirma mintis – mes visi esame labai skirtingai aviški (gyvuliški). Asilo Valentino požiūriu, be jokios, abejonės labiausiai gyvuliškas yra austras, kuris Kūčių išvakarėse knaisiojasi po atmatų duobę (delfi),
dar nuostabu, kad Lithuania avis Nr24 į savo blogą įkėlė Kalėdų pasaką, vadinasi „Dievas kai kada vertas pagarbos ne vien už tai, ką jis mums davė, bet ir už tai, ko nepanoro duoti“ I.Kantas.
Kadangi mes esame labai skirtingai gyvuliški (biologinė įvairovė, eko sistemos funcionavimas, romas), tai daug darbo turi gyvuliai bang, WU ir Rolandas, Maro požiūriu kažkur nusikišę moralę, kurie tik ir laukia kada mums galės pasiūlyti savo gyvuliškas paslaugas. Gyvulys Musė apskritai tik periodiškai atskrenda į šią išvietę, moderniai pažymėtą raidėmis WC, matyt ieško labiausiai gniaužiančio kvapo ir raumeningiausio jaunuolio-gyvulio „WU”, kurį galėtų įsitempti į lovą. Vakar aš irgi buvau pavirtęs asilu, nes kitų asilų paliepimu pritempiau į savo tvartą maisto maždaug trims dienoms, šiandien tinginiauju ir jau perskaičiau dviejų gyvulių pasakas, nepykit kieno dar nepaskaičiau.
Kažkas mums primeta savo žaidimo taisykles, kodėl mes gyvuliai?
17.

romas gruodžio 24th, 2009, 4:26 pm

Bang, be stambaus kūno traukos mes būtume apvalūs ir greičiausiai neturėtume galūnių. Galūnės atsirado kaip judėjimo priemonė. Kosmonautus kosmose veikia žemiškas kūnas ir įgyti stereotipai
18.

bang gruodžio 24th, 2009, 4:44 pm

Aš ne kaltas, kad kosmonautai ne apvalūs. Manau, svarbiausia atskita, kairė ar dešinė nuo mano makaukės, galiu pasakyti ir neturėdamas rankų
19.

romas gruodžio 24th, 2009, 5:07 pm

Bang, bet visi aukštesni organizmai yra simetriški plokštumos kurioje yra Žemės gravitacinis centras atžvilgiu. Jei mes skristume laisvai erdvėje, mūsų gravitacinis centras būtų mūsų kūno rutulio centre. Visiškai nebūtinai mes turėtume tik dvejas akis ir dvejas ausis. Galimai tie organai būtų išdėstyti kaip ant futbolo kamuolio – tolygiai, aišku, jei tie organai mums iš viso būtų reikalingi. Vargiai ar mes kuo medžiagišku mistume, o jei mistume, tai išmatos ir maistas taptų mūsų palydovais (kaip Mėnulis) ir palaipsniui paskęstume šitose kosminėse šiukšlėse:) Greičiausiai – iš ekologinių sumetimų – patogiausia būtų misti kokio nors dažnio elektromagnetinėmis bangomis.
20.

bang gruodžio 24th, 2009, 5:59 pm

Biški man neaišku, kaip centras (taškas) apsprendžia plokštumą, kurios atžvilgiu esame simetriški (ir kurioje padėtyje – gulėdami galva į šiaurinę žvaigždę ar stovėdami ant galvos ?). Bet kažkur nukrypome į lankas. Bet kuriam ervės matavimui reikalingas atskaitos taškas ir nesvarbu kas kuom minta (kalbam apie kairę/dešlinę
21.

Musė gruodžio 25th, 2009, 1:25 pm

Fredi, aš žinau, kad kai kuriems žmonėms per šventes būna ne kas, na bet kad šitaip…
Su šventėmis, kepu žąsį, siunčiu visiems po kulšelę
22.

Fredis* gruodžio 25th, 2009, 1:30 pm

Aš pašoviau dvi antis, nes kai pernai iškepiau tik vieną – supuolė būrelis burnų ir man liko tik sparneliai, su šventėm !
23.

romas gruodžio 25th, 2009, 2:45 pm

Bang, aš nerašiau, kad taškas apsprendžia plokštumą:) Žmogaus kūnas nėra visiškai simetriškas, bet išoriškai turi dvi savo panašias puses, kurios mūsų suvokime yra simetriškos. Kai žmogus stovi, laikydamas savo visas galūnes ir galvą simetriškai, kairė ir dešinė pusė yra atskirta plokštuma, kurioje vienu metu yra ir žemės gravitacinis centras. Tik šioje padėtyje ir galima pasakyti, kas yra kūno dešinėje arba kairėje. Matyt sunkiai pasakytum, kur yra šiai merginai kairėje nuo jos:
ttp://www.znanje.org/i/i26/06iv09/06iv0907/slike/gimnastika%20pictures%20%286%29.jpg
Dievas tėvas, pats būdamas labai neapibrėžtas, sunkiai galėtų būti tos merginos kairėje, jei mergina būtų Jėzus. Mes kairę ir dešinę būtent tuo aspektu ir nagrinėjame. Nereikėtų į šią diskusiją labai moksliškai žiūrėti, nes Kalėdų proga tik aptariame Valentino pasaką
Yra dar vienas gyvūnas, kuris turi problemų su kaire ir dešine:
ttp://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Plpla_u0.gif

Ta proga, dar kartą sveikinu Šv. Kalėdom.
24.

bang gruodžio 28th, 2009, 1:28 pm

Iš tavo pateiktos vaizdinės medžiagos aišku, kad kairės/dešinės problemą tu matai iš savo atskaitos taško. Gi tiek mergina, tiek plekšnė, tiek Dievas tėvas – „Po to grįši pas mane ir atsisėsi mano dešinėje” – turi savo atskaitos tašką ir jiems tokių problemų nekyla nepriklausomai nuo gravitacijos. Žmogaus santykinio simetriškumo anfas faktą niveliuoja jo nesimetriškumas žiūrint iš profilio, taigi tam per didelės reikšmės nesuteikčiau (jau nekalbant apie plekšnę, nes ją pateikei kontekste, kad dėl savo nesimetriškumo neaišku, kur jos dešinė, kur kairė – ty šiuo pavyzdžiu pats neigi savo teiginį apie simetriškumą gravitacinio centro atžvilgiu).
25.

romas gruodžio 28th, 2009, 4:28 pm

Bang, jei jau taip giliai pradedam kapstyti, tai kairė ir dešinė paprastai būna ašies viršus – apačia atžvilgiu. Niekada nepulsime skaičiuoti kažkelinto iš kairės ar dešinės, atsistoję ant galvos. Viršaus ir apačios sąvoka atsiranda tik esant gravitacijai. Beje, plekšnė todėl ir išsikreipė, kad būdama normalia ir simetriška žuvimi puolė plaukioti ant šono. Ir į ką dabar ji panaši? Norint būti sveiku ir simetrišku, reikia kuo daugiau būti vertikalioje padėtyje, kad neištiktų plekšnės likimas.
26.

bang gruodžio 28th, 2009, 4:59 pm

Nieko čia gilaus, pasakė „atsisėsi mano dešinėje”, taigi tėvas (turbūt ir Chesusas) žino, kur jo viršus ir apačia Kaip ir kairei/dešinei, viršui/apačiai reikia tik pasirinkti atskaitos poziciją, gravitacija visiškai ne prie ko – kosmonautas nesvarumo būklėje besivartaliojantis į visas puses žino, kur jo viršus ir apačia, kairė ir dešinė. Stebėtojai iš šalies gali pasakyti, kad kosmonauto apačia (užpakalis) iš tikro yra viršuje kosminio laivo grindų atžvilgiu, o jo kairė ranka iš tikro yra dešinėje nuo Žemės planetos gravitacinio centro ir kairėje – nuo Saulės. Jei kalbame Chesusą ir jo tėvą dausose, tai Žemės gravitacija apskritai turi nedaug prasmės, nes neaišku, ar ji juos pasiekia

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita