Siauryn – langas į nurimusią gatvę, netvarkingai užtrauktos užuolaidos, stalas, išimtas stalčius su krūva popierių, gazuoto mineralinio vandens butelys, grindys grindys, kėdė, stalinė lempa ir aš, dar taip mažai suprantanti.

Platyn – aš, nieko nesuprantanti, išjungiu stalinę lempą, keliuosi nuo kėdės, rožinėmis su rombais šlepetėmis tipenu per grindis, ranka pasiekiu mineralinio vandens butelį, godžiai gurkšteliu, užsuku, sukišu išimtą stalčių į netikros medienos stalą, atitraukiu užuolaidas, atveriu langą, pažvelgiu į vis judresnę gatvę ir pagalvoju: „Einu“.

„Kelkis. Judinkis. Eik.“ – kelis kart pakartoja vidinis balsas. „Dvejoju…“ – atsakau.

„Jei tu nenori susidraugauti su savo supratimu, tai tebūnie. Niekas kitas to nepadarys už tave.“ – išgirstu. Ir išeinu. Su naktiniais marškiniais. Į šviesą.