Vakar ilgai vartaliojausi lovoje negalėdama užmigti ir galvojau, ką gi gaminsiu toliau. Taip pat jaudinausi, o jeigu neužilgo neužteks jėgų tęsti pradėtą iššūkį ir iš šalies atrodysiu kaip paprasčiausia pažadukė. Be to, galvojau: gerai, sakykim, kad tęsiu savo projektą. Bet… O jeigu nepavyks kas nors pagaminti?

Tai juk turėsiu viešai apie tai pranešti, nes juk nesu pažadėjusi, kad rašysiu tik apie tobulai pavykusius desertus… Tik kam patinka skelbtis apie savo nelaimes?

Nors kol kas ir šios dienos rezultatas gana neblogas – pagaminau du desertus iš knygos: pieno kokteilį su ledais bei obuolių pyragą. Įveikti dar liko 362 desertus iš 365-ių.

Deja, iš esmės nuotaikos nelabai smagios, nors ir labai džiaugiuosi išėjusi iš savo komforto zonos. Vaikščiojau šiandien po parduotuves, žvalgiausi produktų būsimiems desertams ir pagavau save svarstančią: - Oi, kaip viskas brangu! Kam man reikėjo šito iššūkio? Kur aš įlindau?!

Bet, matyt, reikėjo. Pajusti ką reiškia kitoks gyvenimas. Kitoks maistas. Ir… Galbūt kiti pojūčiai ir kitos mintys?

Pamatysime. O kol kas sakau jums iki pasimatymo.

Tekstas ir nuotraukos Ligitos iš Ligi Dangaus