Ligi Dangaus

Ligitos dienoraščiai: 1998 – 2023

Oficialiai pradėti rašyti 1998 metų gruodžio 22 dieną 19 val., kai grįžau iš šventės mokykloje, vykusios Šv. Kalėdų proga. Tuomet buvau 11 metų. Iš savo bendraklasio ta proga gavau popierinį dienoraštį su dviem rakteliais (nuotraukoje matote ne visus!) su ant viršelio pavaizduotais gerai žinomais belgų komikso herojais smurfais.

Nuo to laiko išsiugdžiau įprotį rašyti apie tai, ką matau ir jaučiu. Būdama devyniolikos netgi esu užfiksavusi štai tokią įdomybę (šaltinis yra žurnalas, todėl manau, kad tikslintina informacija, nors jei įdedu, nesakau šiems sakiniams „Ne!“): „Tyrinėtoja K. Koks išanalizavo per tris šimtus istorinių genijų biografijų. Ir išsiaiškino daugybę sutapimų. Pasak jos, vienas iš genialumo požymių – polinkis išraiškingai aprašinėti savo jausmus ir mintis dienoraštyje, eilėraščiuose, laiškuose draugams ir pan. Pasak jos, taip elgėsi ne tik literatai, bet ir politikai, kariškiai, mokslininkai. Tik vienas procentas žmonijos rašo dienoraštį.“

Dienoraščius rašau jau daugybę metų ir supratau, kad tai tapę neatsiejama mano kasdienybės dalimi (net jei retsykiais dėl vienų ar kitų priežasčių tenka atitolti). Nors ir nereikėtų perdėtai laikytis įsikibus praeities, tačiau man, tekstus kuriančiam žmogui, tai ne tik būdas neprasmegti kasdienybėje, tačiau ir galimybė gerinti savo kūrybinius įgūdžius, o kai kurie ankstesnių metų pastebėjimai aktualūs ir šiandien. Papildau šį įrašą, kuris išties ilgą laiką buvo gana trumpas, nes atnaujinau rašymo laikotarpį. Manau, kad pamažu bus galima šią skiltį papildyti, kuri baigta, tačiau dienoraščiai tęsiami. Todėl ir apie juos yra ką retsykiais (pri)rašyti. Ir apie rašymą kaip apie vieną iš būdų suprasti bei tiesiog būti. Žiauriame pasaulyje, kuris vis mėto, blaško į visas šalis mokydamas (apie ką tu kalbi, žmogau?) tai užuovėja ir pokalbis. Net jei pašnekovas tylus. Tokiu būdu ir pasaulis nebe tokiu žiauriu ir draskančiu tampa.

Glėbis žodžių, kurie tavęs nenori paleisti ir rangosi aplink kaklą, nugarą, pečius. Žodžių, iš kurių vienas vis vien kada nors bus pats tinkamiausias duotajai situacijai aprašyti.

P.S. Kas nesuprantate, kas čia vyksta, ir ilgitės ankstesnio aprašymo apie dienoraščius, pranešu, kad jį truputį pakeičiau 2015 metais, kai dienoraščių rašymas sparčiais žingsniais artėja pilnametystės link.