Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Komentatorius Šrekis mane prirėmė prie sienos ir sakė: „Daryk! Sukurk lietuvių kalbos gėdos stulpą.“ Kadangi esu filologė, išsisukti nepavyko. Gailėdama jautrios komentatorės Zitos sielos, šį kampą, sukurtą 2009 metų rugsėjo 25 dieną, pavadinau „Lietuvių kalbos dilgėlynu“. Zita, dabar ne taip gąsdina kaip gėdos stulpas?
Kartą per savaitę čia planuoti dėti atsitiktinai parinktų komentatorių tekstai su siūlomais taisymų variantais. Šiek tiek ir įdėta, tačiau ne per daugiausiai, todėl viliamasi artimiausiu metu sumanytą užsiėmimą pratęsti.
- – -
Šaltiniai: galva ir interneto puslapis http://www.vlkk.lt
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras gegužės 16th, 2012, 12:53 am
Apie vaiką negirdėjęs . Čia jau prasideda regioniniai skirtumai.
romas gegužės 16th, 2012, 6:45 am
Aš manau, kad kita reikšmė – skolinys iš rusų kalbos. Pūslė rusiškai – пузырь. Sulietuvinus – pūzras, pūzra. Storas, pūstažandis – panašus į pūslę. O kad pūzru vadinamas supuvęs kelmas ar medis, taip pat žinojau.
Maras gegužės 16th, 2012, 5:02 pm
Na, dar yra пузо, gali būti ir iš to (kad storas, jei žmogui taikomas).
Šiaip keista, kodėl Ligita to klausė, nes bent jau man tai pūzras – nuo vaikystės žinomas žodis. Gal pas uteniškius tokio nėr?
Neknyginis vardas birželio 15th, 2012, 2:15 pm
Kuriant literatūrą, kalbos turtingumą lemia tik veiksmažodžiai, o daiktavardžiai yra tik žmogaus akiračio didumas.
romas birželio 16th, 2012, 5:36 pm
„daiktavardžiai yra tik žmogaus akiračio didumas.”
Nu va, Aurime pradeda reikštis filosofas. Jei be žodelio „tik”, iš viso būtų jėga
Ligita birželio 17th, 2012, 12:57 am
romai, panašu, kad metai nebus praleisti veltui, dar kiti ir Aurimo nebeatpažinsime
romas birželio 17th, 2012, 4:05 pm
Dar metai, kiti ir Aurimas nenorės mūsų pažinti
Ligita birželio 17th, 2012, 7:30 pm
Aha, sakys: „Čia man ne lygis, niekis ir esmas kur kas įdomiau.“.
romas birželio 17th, 2012, 8:34 pm
Aurimas išmoks daug daiktavardžių ir neberas bendros kalbos su mumis.
Neknyginis vardas birželio 17th, 2012, 9:43 pm
Aš nieko nežinau daug, aš niekas ir nematomas esu.
romas birželio 17th, 2012, 11:09 pm
Apie nieką galima tik tylėti. Nesi niekas, jei apie tave kalbam, Aurimai
Neknyginis vardas birželio 18th, 2012, 12:08 am
Tie mokinukai publikuoja savo eilėraščiius ir straipsnius iškiliuose laikraščiuose, kurie turi visuomenėje vertę, o aš net negaliu sugalvoti savo kūriniui pavadinimo.
romas birželio 18th, 2012, 12:23 am
Absoliuti dauguma nepublikuoja eilėraščių ir straipsnių laikraščiuose, nekuria jokių kūrinių, todėl neturi problemų su jų pavadinimais. Tai – visiškai normalu.
Neknyginis vardas birželio 18th, 2012, 9:29 am
romas,
ironizuoju pagal vieno filmo dialogą. : )
Ligita birželio 19th, 2012, 12:28 am
Oho, jei jau Aurimas pradeda ironizuoti, vadinasi, kažkas vyksta Tiesa, niekas dažniausiai lietuviškai nesikreipia į žmones vardininko linksniu.
„Vardininkas netinka kreipiniui reikšti. Šiuo atveju vartojamas tam tinkamesnis šauksmininkas: Mokytojas (= mokytojau), aš nepasiruošiau egzaminui. Išimtys: ponas (pvz., Ponas Jonaiti, ar galiu jūsų paklausti?) ir retorinis kreipinys (pvz., Ką tu žmogus padarysi, jei esi tik mažas sraigtelis.), kuriuos galima vartoti ir vardininko linksniu.“ – http://mkp.emokykla.lt/kalboskultura/lt/teorija/sintakse/linksniu_vartojimas_ir_klaidos/vardininko_klaidos
P.S. Nusprendžiau naujai susikurti Google+ profilį – https://plus.google.com/114622903998851464912/posts Galit tapti tinklaraščio gerbėjais, iš pradžių jų nerodysiu, kad niekas nieko neidentifikuotų, o jei prisirinks daugiau, tada pakeisiu nustatymus. Tiesa, įspėju, kad paveikslėlyje ne aš, tiesiog gražus pasirodė, tai įsidėjau.
Maras birželio 19th, 2012, 1:16 am
Vietoj gylio sieki pločio? Kiekvieno teisė rinktis.
Šiaip tik norėjau informuoti, kad Tavo Google+ skaityti, o jau tuo labiau tapti gerbėju negalėsiu, nes tokio profilio neturiu ir nesiruošiu susikurti. Čia kad nepagalvotum, jog vis tik esu susibiesinęs ir todėl netampu gerbėju.
Ligita birželio 19th, 2012, 1:19 am
Tai susikūriau, kad tie, kas turi ir nori, galėtų prisidėti.
romas birželio 19th, 2012, 9:36 am
Viskas priklauso nuo Ligitos potencialo. Gal būt gausis ir plačiai ir giliai Žmogus save dalina kitaip: kiek savęs kitiems beatiduotum, lieka tiek pat.
O aš su socialiniais tinklais nedraugauju ir ruošiuosi nedraugauti artimiausioje ateityje. Kaip ir Maras, supratau.
P.S. Gylio – paviršiaus, aukštai – žemai, plokščia – erdvu konceptai man atrodo matematiniai. Ar ne laikas būtų pradėti naudoti skaičių, kad išsireikštume tiksliau. Kartais tokį kalbėjimą, man atrodo, galima būtų net išreikšti grafiškai.
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 9:39 am
Ligita,
Žinau apie kreipinius. : ) Tiesiog man taip natūraliai. Nes taip skamba.
romai, o tu dabar mokaisi mokykloje? : )
romas birželio 19th, 2012, 10:01 am
Aurimai, mokykloje nesimokau – mano vaikai vyresni už Tave ir jau patys turi vaikų. Dabar geriu arbatą ir skaitau internetus. Tuoj eisiu dirbti.
Ką dirbu nesakysiu nei už ką. Bet tai nėra nusikalstama veikla
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 10:11 am
romai,
Įdomu, o seniau rašė, kad tu esi bene jauniausias čia. Įdomu, nes tu kompiuterinį raštingumą turi gerą. Bet gali būti, negi žmogus daug vyresnis ir bendrauja? Jėėėėėėga. Tai neįtikėtina. Nesuvokiu protu.
Ligita birželio 19th, 2012, 12:57 pm
Aurimai, bet tu kartais ir duodi su savo klausimais Aš jau seniausiai kažkodėl įsivaizdavau, kad romas su Tašku čia vyriausi, geriau mums jų amžiaus nežinoti, nes dar pradėsim „Jūs“ kreiptis ir nežinosim kur akių dėti.
Ligita birželio 19th, 2012, 1:02 pm
Aišku, nieko blogo šiaip ar taip nevystom, tik noriu pasakyt, kad virtualūs pašnekesiai kai kada leidžia laisviau mintis reikšti.
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 2:56 pm
Kad aš nežinau nieko apie kiekvieną žmogų. Labai daug ir skiriasi visi.
Ligita birželio 19th, 2012, 3:52 pm
Aš irgi nežinau, tačiau nejaugi tau rimtai nesijaučia, kada žmogus yra vyresnio amžiaus? Taip, jaunatviškumo komentuojantiems, net ir vyresniems, netrūksta, tik gyvenimiška patirtis vis vien mintims prideda svorio, kaip sau nori.
romas birželio 19th, 2012, 4:03 pm
Aurimai, esi nuolat susirūpinęs savimi, kaip pastebėjau. Rūpestis savimi ir yra laimės arba nepasitenkinimo šaltinis. Viskas priklauso tik nuo interpretacijos. Visada galima pasirinkti geriausią interpretaciją iš visų įmanomų (apmąstau kreivarankio Deleuzo skaitymus) Geriausia interpretacija vadinasi optimizmu (toks daiktavardis). Per susirūpinimą savimi, beje, nematai, kas vyksta aplink
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 4:48 pm
romai,
Tiesiog aš nebandžiau įsidėmėti, kas koks. O dėl susirūpinimo klysti, nes aš daug mąstau apie kitus žmones ir šiais metais supratau, kad mano nuotaika priklauso nuo kitų žmonių. Ir aš vienas būnu, tad turiu daug laiko stebėti žmones. Kiti linksminasi su kitais ir nepastebi, kas aplink vyksta, o aš pastebiu.
romas birželio 19th, 2012, 5:02 pm
Žmogus yra žmogumi tik per santykį su kitais žmonėmis. Komunikuojant naudinga rasti balansą tarp susidomėjimo kitais ir savimi. Norint būti laimingu, reikia save išmokti mylėti kito meile. Kartais, kai esi jaunas ir pratęs prie tėvų meilės be jokių išskaičiavimų, sunku rasti reikiamą balansą. Reikia savęs netaupyti ir kitiems negailėti. Anksčiau ar vėliau tai turėtų duoti grąžą.
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 5:22 pm
Mano komunikavimas yra čia. O kaip filosofai vienišiai, kurie rašė? Jie tada nebuvo žmonės? Nors rašė apie egzistencializmą. O jei nesi žmogus, tada ir apie žmogų negalėsi tiksliai rašyti. Bus labiau spekuliavymai viskas. Romai, mano auklėjimas yra labai savarankiškas. Nesu aš išleipėlis. Kai savęs negaili, tada žmonės pradeda naudotis tavo gerumu ir gali imti išnaudoti. : )
Ligita birželio 19th, 2012, 5:26 pm
Kokią įdomią diskusiją užvedėt! Vakare gal pasiplėtosiu ir aš
romas birželio 19th, 2012, 5:35 pm
Man buvo įdomi matematiškai geometrinio kalbėjimo būdo tema, bet neišsiplėtojo O įdomu, kad taip kalbėdami žmonės pradeda taikyti atitinkamą logiką. Pvz. jei giliau,, reiškia prie tų pačių energijos sąnaudų siauriau, ir pan.
Neknyginis vardas birželio 19th, 2012, 5:38 pm
Tyčiokites.
Ligita birželio 20th, 2012, 3:28 am
Aurimai, žiebsiu. Niekas iš tavęs nesityčioja, jau sakiau. O kad pralinksmini ką nors, graudintis tikrai nereikia, kažkam praskaidrinta diena = nesumauta diena. Tiesa, aišku, jei rūškaną miną nutaisęs rašai ir kaskart juokiasi, tai gal ir nesmagu, bet turėtų su laiku praeiti.
Mano dekanas per vieną paskaitą pastebėjęs mane, nudelbusią akis, sureagavo daugmaž taip: „Nesijaudink, tavo metų aš dar mažiau kalbėjau, o dabar tai neužčiaupsi.“. Gana taikliai pasakyta šiaip jau, todėl tau linkiu pratintis komunikuoti ne tik čia
Bet kadangi, pasak romo, geometrinio kalbėjimo būdo tema neišsiplėtojo, baigiu. Nebent pabandyti pratęsti filologiškai.
romas birželio 20th, 2012, 8:16 am
Ką tuo klausimu sako filologija?
Neknyginis vardas birželio 20th, 2012, 10:08 am
Ką jis turėjo omeny apie geometrinį kalbėjimą? Reikia dvigubai daugiau išplėtotį mintį, atsakant?
Fredis* birželio 20th, 2012, 11:54 am
Norint geometriškai kalbėti reikia kelių sąlygų:
a) turėti noro apskriktai kalbėti ir turėti nors 5 min laisvo laiko per pusdienį; b) turėti minimalų Vyksmo stebėtojo stažą (būti pravarčius delfi/alfa/lrytas nors 10-15 paskutinių metų, geriau nuo pat Atgimimo (1987 m.)) ir turėti griežtą nuomonę apie Visa Tai; c) Neknyginio, Ligitos ir kreivarankio atveju būti perskaičius nors tris knygas ir kelis filosofinius veikalus, turint tokį bagažą mokėti žvitriai operuoti sąvokomis, reikiamu metu mikliai ištraukti tinkančią citatą ir pagrindinę mintį; d) jeigu su pašnekovu visiškai neatitinka psichologinis suderinamumas, magnetiniai laukai, impulsai ir kitkas, – pasistengti pašnekovo nors nesiųsti lipti ant mopedo ir nerekomenduoti pasivėžinus išsivėdinti galvą, o tiesiog pasakyti: „šlykštuk, aš su tavo („tavo” – būtinai iš mažosios raidės) požiūriu nesutinku”.
Neknyginis vardas birželio 20th, 2012, 6:54 pm
Aš pavargau nuo skaitymo, aš noriu gyvenimo!
Neknyginis vardas birželio 20th, 2012, 8:07 pm
Aš nekenčiu skaityti verstų knygų! Išnyksta rašytojo žodžio autentiškumas. Vertėjai viską sugadina. Seniau niekada nepastebėjau, o dabar, kai pradėjau skaityti grožinę, matau, kad visur vertėjai naudoja tuos pačius knyginius žodžius. Tačiau iš kur jie žino, kad būtent tokį žodį norėjo autorius vartoti? Ir kodėl, kai skaitai grožinę literatūrą dažnai, pradedi jausti, kad visų skirtingų rašytojų kalba yra tokia pati beveik? Todėl, kad tas pats vertėjas verčia skirtingas knygas? Ar todėl, kad vertėjai visada vartoja tuos pačius knyginius žodžius, kurie yra kiekvienoje verstoje knygoje?
Ligita birželio 21st, 2012, 12:45 am
Aurimai, vasara, nedirbi, taigi gali dienomis visur trankytis, o vakarais skaityti, kad jau nori gyvenimo. Tiesa, manyčiau, kad skaitymas irgi įeina į gyvenimo komplektą. Šiaip nemanau, kad vertėjai viską sugadina, kažkada įrašą apie juos rašiau – http://ligita.xz.lt/apie-knygu-vertejus/
Fredi, ačiū už pasiūlytą mintį, kaip reaguoti į kai kuriuos tavo komentarus: „Šlykštuk, aš su tavo požiūriu nesutinku.“, prireikus pasinaudosiu Nors geriausia būtų tokį parašą pasidaryti, kad iš karto matytųsi, nereikėtų kaskart naujai rašyti. Žinau dar žiauresnę mintį, bet vis tvardausi neįdėjusi. Matyt, taupau.
romai, filologija linkusi kabinėtis prie žodžių arba bendrauti paprastai, tad reik pripažint, kad „geometrinis kalbėjimas“ šis tas naujo, vien jau sąvoka.
Ligita birželio 21st, 2012, 12:47 am
Tiesa, paskelbiau įrašą apie tinklus, bet nepridūriau, kad gali dar vykti remonto darbai, žinokit, jei mainysis viskas akyse.
Auksinis kardas birželio 21st, 2012, 2:06 am
Neknygini, prasimanyk dviratį, naudoti – nebrangūs, o pertraukose tarp klajonių imkis skaityti originalus. Bent jau keleto naujų kalbų, darant būtent tai, pramokti visai įmanoma.
romas birželio 23rd, 2012, 10:23 pm
Komentuojant pas Račą, krito akin žodžių junginys „švelnesnės sankcijos”. Patiko – kaip anksčiau neatkreipiau į jį dėmesio? Išeitų, būna švelnios sankcijos (kaip katinėlis) ir dar švelnesnės. Ta proga prisiminiau ir švelnias bausmes. Yra mumyse kažkas sadomazochistinio
Ligita birželio 25th, 2012, 2:27 am
Turbūt konkrečiai minima, kad „sankcijos švelnesnės nei (negu, už)…“ ar kitaip iš konteksto aišku, tai dar dar, tačiau bet kokiu atveju įdomiai suderintas gan meniškas žodis su administracinio stiliaus žodžiu Galim sugalvot kitą variantą ir siųst laišką kalbos komisijai!
Neknyginis vardas rugsėjo 1st, 2012, 10:32 pm
Iš jaunuolio dienoraščio. SAMPROTAVIMO RAŠINYS
Dažniausiai už samprotavimo rašinius gaudavau 5 arba 6. Dvyliktoje klasėje supykau ir pažymys pakilo iki 8. Kodėl? Anskčiau rašydavau ne taip, kaip nori lietuvių kalbos ugdymo programa, o kaip noriu aš. Rašiniuose neatsisakydavau savojo „aš“, bet kentėdavau tuomet pažymio smukimu, nes rašiau ne paprastu, neįdomiu mokyklinuko stiliumi, bet „kuo gražiau ir įmantriau“ stiliumi. Taip darydavau itin daug stiliaus klaidų, nes mano rašiniuose tvyrojo pompastika ir metaforos. Visada remdavausi ne perskaitytais mokyklos kūriniais, o savo skaitiniais, kuriuos siurbdavau savaitgaliais, nes norėjau, kad mokytojai būtų įdomu skaityti, nes daug kas minės klasėje skaitytus kūrinius ir remsis jais rašiniuose. Paprasčiausiai norėjau rašyti kuo įdomiau ir originaliau, nes supratau, kad rašinys yra it meno darbas arba mane paveikė nuotaikingas ir itin kūrybingas tinklaraščio rašymas, kuriame bandžiau rašyti grožiniu stiliu. Tačiau toks rašymas itin gero pažymio už rašinį nedavė. Dvyliktoje klasėje savo rašymo stilių perkonstravau absoliučiai, pradėjau paisyti mokytojos pastabas po rašinių. Rašiniuose pradėjau taikyti paprastą, aiškų sakinių, klasišką, dalykišką stilių. Samprotavimo rašinys reikalauja dalykiško rašymo stiliaus, o ne vaizdingo – grožinio. Savo rašiniuose pradėjau taikyti šabloną. Mano rašinio koncepsija būdavo tokia: pradžioje rašydavau apie rašinio temą abstrakčiai ir bendrai. Po to paskutiniame įžangos sakinyje visada iškeldavau probleminį klausimą, kuris yra duotas temoje. Pavyzdžiui, tema – „Modernaus žmogaus egzistencinės problemos“, o probleminį klausimą iškėliau tokį: „Su kokiais būties sunkumais susiduria šios dienos modernus žmogus?“. Įžangoje stengdavausi parašyti apie 50 žodžių. Toliau dėstymo dalis. Visada rašiau tris dėstymo dalis, nes tiek būtinai reikia turėti dėstyme. Kieviena dėstymo pastraipa prasidėdavo teiginiu. Pavyzdžiui, vienas dėstymo pastraipos mano teginys buvo toks: „Viena iš didžiausių egzsitencinių problemų yra vienatvė“. Šį teiginį praplėsdavau ir pakomentuodavau dviem ar trimis sakiniais. Tuomet argumentuodavau literatūrine, kultūrine ar asmenine patirtimi. Visada argumentuodavau literatūrine patirtimi, nes ji yra svariausia rašiniuose ir 12 klasėje neskaitydavau savaraniškai knygų papildomai, o visas knygas skaitydavau tik tas, kurios yra privalomos mokyklai. Taip atsipalaiduodavau, nes remdavausi vien tik kūriniais, kuriuos esu perskaitęs mokykloje, rašiniuose. Ir temos būna susijusius samprotavimo su kūriniais, kuriuos mokiniai yra praėję, nes iš jų jie rašo samprotavimus. Kai argumentuodavau, parašydavau dar du ar tris sakinius. Priklauso viskas nuo turimų minčių galvoje. Galiausiai užbaigdavau pastraipą. Visada užbaigiant, reikia parašyti mažąją išvadą, ką aš supratau iš visos pastraipos samprotavimo ir argumentuodamas kūriniu. Man būdavo visaip. Kartais parašydavau po argumentavimo iškart išvadą apskirtai iš visos pastraipos samprotavimo arba parašydavau mini išvada iš mano argumentuojamo kūrinio ir po to dar parašydavau išvadą, atsižvelgiant į visą samprotavimą pastraipoje. Išvados pastraipos pabaigoje svarbios. Vadinamos dar užsklandomis. Jo būtinos. Toks buvo mano pastraipos trafaretas: teginys – 2, 3 sakiniais jį pakomentuoju – argumentuoju literatūrine, kultūrine patirtimi (2, 3 sakiniai) – išvada(1, 2 sakiniai). Niekada nesirėmiau asmenine patirtimi, nes ji yra mažiausiai svari. Pabaigoje rašydavau aš tai, ką supratau iš viso rašinio rašydamas apie problemą ir iš mažųjų išvadų kiekvienoje pastraipoje. Mano pabaiga būdavo apie 50 žodžių irgi. Dėstymo pastraipose rašiau po 100 žodžių, truputį virš 100. Tad matematika yra tokia: 50 žodžių(įžanga) + 3×100 žodžių(dėstymas) + 50 žodžių(pabaiga) = 400 žodžių. Mano rašinys! Tokiu stiliu ir konstrukcija rašiau per egzaminą. Prisimenu, kad reikia kievieną kūrinį pakomentuoti minimą, jai dviems jais iškart argumentuojamas vienas teiginys, nes kitaip bus minties šuolio klaida. Tokios struktūros buvo mano dvyliktos klasės rašinys. Kai rašiau samprotavimo rašinį vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, po rašinių visada žiūrėdavau savo klaidas ir jei kokių nesuprasdavau, visada klausdavau mokytojos po pamokų, kad paaiškintų, kad kitą kartą tokių pat nedaryčiau. Padėjo! Lietuvių kalbos samprotavimo rašiniui prieš egzaminą ruošiausi dvi dienas. Šias dvi dienas skyriau 11 ir 12 klasės programinių kūrinių prsiminimui(Šiuos puslapius naudojau) ir savo 12 klasės rašinių skaitymui. Senų rašinių nereikia išmesti, nes juose yra klaidos, kurios gali pasikartoti. Taip pat kartais rašiniuose kartojais sakinių konstrukcijos. Jei jos taisyklingos ir puikios, kodėl vėl jų nepanaudoti? Stebint senų 12 klasės rašinių klaidas, jas įsimeni ir per egzaminą stengiesi jų išvengti arba įsimeni, kaip rašyti, kad išvengti klaidos. Man padėjo. Pavyzdžiui, aš atkreipiau į linksnių vartojimo klaidas, kad jų egzamine išvengčiau. Smagiausia, kad per egzaminą, jau pažįsti, kaip rašai, kokius žodžius vartoji, nes seniau juos vartojai rašiniuose ir žinai, kaip rašyti. Žinai, kaip rašyti tam tikras sakinių konstrukcijas. Reikia per egzaminą itin susikaupti ir susikoncentruoti į rašymą. Jei rašai sakinį ir nežinai, kaip parašyti taisyklingai, tai kam to sakinio nepakeisti taip, kur tikrai žinai, kad taisyklingai parašysi ar žodžio? Egzamine kokybė ir raštingumas
Auksinis kardas rugsėjo 3rd, 2012, 12:42 am
Tiesiog džiuginantis racionalaus proto pavyzdys. Šaunu, kad savo minčių kirbėjimui sugebi uždėti numatomos sandaros kreipiančiąsias.
Ligita, o kas ten nutiko su kukiais svetainėje, kad nebeatsimena vardo, pašto atsiliepimų laukeliuose.
Ligita rugsėjo 7th, 2012, 11:14 pm
Auksinis kardai, artimiausiu metu bus žvilgtelėta, nes jau nebe pirmas skundžiasi.
Aurimai, oho, koks komentaras! Kodėl nepaskelbei įrašu?
Ligita rugsėjo 24th, 2013, 9:43 pm
Tarp gražių žodžių „mylimasis, mylimoji“ bei „šlitinėti“ įtraukiu ir žodį „peštelėti“.
Pavyzdžiui: „Šlitinėjo virtualūs mylimieji po internetą, tik įsivaizduojamais atodūsiais susisiekdami, kol galiausiai vienas iš jų neištvėręs ėmė ir peštelėjo kitam už plaukų. Tas kitas buvo nevirtualus, todėl virtualybė panūdo pamokyti nelabąjį, drįsusį peštelėti nevirtualų, ir nusprendė, kad niekada nebešnekės su virtualiu.“
Ligita rugsėjo 24th, 2013, 9:53 pm
Slaptai neslapti svarstymai apie filosofijos studijas -
http://uzdarbis.lt/t281105/svarstymai-apie-filosofijos-studijas/
Ligita vasario 16th, 2014, 9:18 pm
Tinklaraščio skaitytojai tikriausiai žvelgia į mane daugmaž taip -
http://www.technologijos.lt/upload/image/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-18081/random.jpg
Ypač išraiškingi tie sugniaužti kumščiai it būtų parengti veiksmui.
Ligi Dangaus balandžio 2nd, 2015, 10:18 pm
Dominyko Urbo premijos ir Literatūros redaktoriaus premijos „Auksinė lupa” įteikimai (2011 m.)
https://www.youtube.com/watch?v=rmZnOh53JPI