Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Viename iš ankstesnių (03.14) balsavimų „Kuris iš šių menų tave įkvepia labiausiai?“ (muzika, literatūra, dailė) jūs daugiausiai įvertinote muziką (57 %). Be to, šiomis dienomis ne mažai diskutavote apie simfonijas, kompozitorius ir pan., tad man pasidarė be galo įdomu – kada ir kokios muzikos klausotės, be kurių atlikėjų negalite gyventi, ką jums reiškia muzika.
Tiesiog… Padiskutuokim.
O čia jums įdedu Simon Mathew dainą „Dreamer“. Ji man primena praėjusių metų vasarą. Kai žmonės dar nebuvo tokie įtarūs ir pikti. Kai buvo daug paprasčiau.
Ech, sėdžiu, klausausi šios dainos ir nejučia ima atrodyt, kad pro langą tuoj tuoj prasiskverbs saulės spinduliai ir plūstels gaivaus oro gūsis. Nors dabar naktis (kai skaitysite šį įrašą, veikiausiai bus diena x)).
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Musė balandžio 2nd, 2009, 11:37 pm
Išties, baigiu dabar nagus nusigraužti…
Klausausi dabar Joe Cockerio, dėkui, kad priminei – visai jį buvau pamiršusi, nuostabus tembras ir puiki muzika.
Fredis* balandžio 2nd, 2009, 11:55 pm
kauniečio Kurtinaičio treniruojama komanda laimėjo, truputį aistroms apraminti prieš miegą (metalas čia visai netinka) – Amanda Leer.
Ligita balandžio 3rd, 2009, 12:51 am
O, Fredi, nemažai tu čia man prisiūlei visko, turėsiu ką veikt laisvesniu laiku. Šiaip aš neužsiciklinu vien ties savo mėgstamiausiais atlikėjais, visąlaik ieškau ko nors naujo.
AC/DC dainos, ypač žymioji „Highway to Hell”, labai tinka galvai pakratyti
D
Depeche Mode paklausau kartais, bet nesu jų fanė. Žodžiu, žiūrėsim x)
Va berašydama prisiminiau vieną tokią senesnę dainikę, dedu ir jums – http://www.youtube.com/watch?v=dvyDWGF290M Tokia smagi, kaip tik penktadieniui
. balandžio 3rd, 2009, 12:55 am
Jei apie sportą- protesto ženklan- per LTV dabar rodomoms moterų imtynėms (romėnų?).
Irgi dvi, bet prancūzaitės, viena žinoma, kita gal mažiau:
http://www.youtube.com/watch?v=V8KgKwXG1ak&feature=related
Ligita balandžio 3rd, 2009, 1:07 am
Taške, pasiklausiau dainos iš taviškės nuorodos
) Kadangi moterų imtynių šiuo metu negaliu žiūrėt, tai čia man bus šiek tiek kitokia, nei maniškė pasiūlyta savaitgalio vizija
Artūras Račas balandžio 3rd, 2009, 1:08 am
Ei, kažkaip praleidau šitą temą…:)
Bet vis tiek noriu pasisakyti.
Taigi:
Viskas prasidėjo nuo „Bomtown rats” ir „Dire straits”…
Iš ten liko B.Geldof ir M.Knofler…
Pakeliui Yes, Adam&Ants, Maddness
Po to buvo Police. Visam laikui. Be konkurencijos.
Sting’as iki šiol yra tikriausiai pats mėgiamiausias.
AC/DC ir Led Zeppelin – nuo nuotaikos, o J.Joplin – kai visi aplink užknisa negyvai
U2 ir Doors kai reikia pagalvoti..
Tracy Chapman ir Norah Jones – kai pavargsti.
R.Gallaher – kai reikia smegenis pravalyti.
Pink Floyd Wish You were here – nežinau, ar yra koks nors gražesnis albumas
Lietuvių geriausias albumas – V.Pavilionienė ir P.Vyšniauskas (pirmas)
A,Mamontovas „Geltona žalia raudona” (vienas žmogus pasakė, kad tokią muziką gali kurti žmogus nebegalvojantis apie pinigus). Nors Foje pradžia buvo lygiai taip pat gera.
Saulė, kuri savo laiku buvo geresnė už Jurga, tačiau jai dar nebuvo atėjęs laikas. Taip pat – Paulius ir Žuvys…
Aistė ir, kaip nebūtų keista, paskutinis Marijono diskas…
Ir kaip dar neprisiminsi Boriso – iki šiol karts nuo karto išsitraukiu – tekstų paklausyti… Tik rusai ir tik tada galėjo tokius rašyti…
Ir daug daug bliuzo…
. balandžio 3rd, 2009, 1:57 am
Ligita, nors geros muzikos niekad nebūna per daug, bet tai iš tikro okeanas.
Įkeliu Musei, kaip atsiprašymo ženklą…už nevykusį prima aprilis su Bethovenu. Ji rašė, kad klausosi kažko panašaus…
Tau, vaikeli, irgi nekenktų pasiklausyti viso labo 2.41 na liūdnas biški kūrinys, bet – amžinas:
Frédéric Chopin-Prelude in E-Minor (op.28 no. 4)
Played by: Aldona Dvarionaite
http://lt.netlog.com/go/explore/videos/videoid=lt-102598
Ligita balandžio 3rd, 2009, 2:03 am
Pasisakyt niekad nevėlu x)) Man tai įdomu, kad kiekvieno skoniai lyg ir skirtingi, bet kone kiekvienas minit „Pink Floyd”
Artūrai, ir jūs čia man krūvą naujų atlikėjų prižėrėt, nekantrauju įlįsti youtube’ėn, nes ne visi atlikėjai girdėti, o gal dainos ir girdėtos, tik kas jas dainuoja nežinau. Vat.
Kai A.Mamontovas „Geltona.Žalia.Raudona” išleido, jį dar labiau gerbti pradėjau, nes pasiklausai ir pasikrauni!
Dėl Marijono nieko keista, nes paskutinis diskas visai geras. Buvau „užsivedus” klausyt šitas dainas – „Širdies neskaudės”, „Mano žemė”, „Savaitgalis ateina”. O ramiąją „Baigėme mokyklą” tuometiniai kambariokai (tfu, t.y. kaimynai) negyvai užsiklausė… ir man kliuvo, nes… sienos labai plonos
Taške, paklausysiu šio liūdnojo kūrinio ir aš, bet tikriausiai ne nakčiai jisai. Aš va tokį komentarą prirašius buvau ir… netyčiom ištryniau! :OOO
Valentinas balandžio 3rd, 2009, 8:31 am
Marijono paskutinį diską labai mėgsta mano 5,5 metų dukra. Žino atmintinai visas dainas ir kai mes važiuojame mašina privalome visada klausyti. Šiaip ji įsimylėjusi tą Marijoną ir žiūri visas laidas, kur jis veda (tame tarpe ir Humoro klubą
Muse, Dream Theater yra sugroję visą The Dark Side of the Moon koncerte. Tiesiog šitaip žmonės atsipalaiduouja, paima ir sugroja mylimos grupės visą albumą
Tenka taip pat su Artūru sutikti, kad Žuvys ir Saulė nepelnytai netapo mega atlikėjais
Musė balandžio 3rd, 2009, 9:48 am
Kaip smagu, kad suradome temą, kurioje nekyla jokių ginčų ir nesinori kandžiotis…
Taške, ačiū, mano muzika (apie Šopeną). Iš tos pačios serijos, tik labiau šiuolaikiška – Keith Garret „The Koln Concert”. Galiu klausytis kiaurą parą, kažkur nuo 7 min. apskritai kosmosas.
http://www.youtube.com/watch?v=jzqMJWlKMsY
Bet darbe negaliu tokios muzikos klausytis, nes labai mintys pradeda nuklysti, užtai Norah Jones yra mano etatinė darbinė dainininkė:) Gal kas matėt filmą su Norah Jones ir Jude Law „Mano vaivorų naktys”? Jei ne, tai ir neikite, rekomenduoju tik Ligitai ir Zitai, labai moteriškas filmas;)
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 10:13 am
taške, kai ką nors įkeli (Bethoveną), ar pasiaiškini (ar nubėga kūnu šiurpuliukai) Musei, tai žinok, kad tai tas pats kas kreiptis į Benediktą Vaivadaitę, Zitą, lai lai lai, Valentiną, ar R.Medinį – tai tos pačios ausys, ta pati pliktelėjusi savimi patenkinto slidaus žmogelio šypsenėlė. Kvailna komentatorius visur ir visaip, man tai primena iš kalėjimo pensininkus rektuojančio telefoninio sukčiaus metodus.
Taip statomas savas, švarus, namas, gal kas įvertins, duos prizą?
Net pavadinimą sugalvojau – UŽ DORĄ.
R.Medinis balandžio 3rd, 2009, 10:24 am
Fredi, aš Tavo minčių srauto pradedu nebesuprasti… Na, matyt, ne visiems duota..
Musė balandžio 3rd, 2009, 10:28 am
Jam pavasarį paaštrėja, nekreipk dėmesio.
Fredi, kokių tau reikia įrodymų, kad mes visi nesame račai? Sugalvok ką nors, testą kokį, ar surink visus į krūvą ir pažiūrėk. O šiaip tavo paranoja mane jau rimtai gąsdina.
Valentinas balandžio 3rd, 2009, 11:11 am
Muse,
Nesinervink, juk tai Fredis. Tuo jis ir žavus.
Pradžioje pagalvojau, kad jis apkaltino mane pliktelėjimu, po to lengviau atsidusau. Kas baisiau ar atsibusti vieną dieną ir pamatyti, kad tu pliktelėjęs, ar atsibusti ir pamatyti, kad tu Račas?
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 11:19 am
Dapkus su Girniumi ir kažkokiu politologu kalba per LR.
Negi neįdomu …?
Musė balandžio 3rd, 2009, 11:23 am
Man tai būtų baisesnis antrasis variantas, nes niekad nenorėjau pakeisti lyties:) O dėl pliktelėjimo – aš niekaip nesuprantu, kodėl vyrai to taip bijo, juk graži ir prižiūrėta plikė yra žiauriai sexy
Ligita, o tau?
Aš nervinuosi, nes man atrodo, kad jis nejuokauja.
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 11:42 am
Muse, paskaityk Panelė.lt jaunų panelių atsiliepimus apie šių laikų Kazanovą O.Koršunovą. Reakcijos nuo pasišlykštėjimo iki susižavėjimo, manau, kad jei į tuos paslupius patektų mūsų aptariamas asmuo, tai daugelis klaustų panašiai: – kur jūs matot tą „žiauriai sexy”, šlykštus tipas, vemt verčia
R.Medinis balandžio 3rd, 2009, 11:48 am
Na viena aišku, Artūras Fredčio kaip vyras nejaudina.. nors nuo neapykantos iki meilės…. (-;
Valentinas balandžio 3rd, 2009, 12:03 pm
Man gal irgi būtų baisiau suprasti, kad esu Račas, nes tada reikėtų pradėti rūkyti Camel cigaretes. O aš nerūkau.
Musė balandžio 3rd, 2009, 12:09 pm
Fredi, tu vėl visur įžiūri Račą. Aš kalbėjau apie plikes apskritai, o ne apie konkrečią plikę, jausk skirtumą. Dėl Koršunovo – labai nemėgstu tokių „pleibojų”, nusivalkiojęs tipas, išsibarstęsm, gal dėl to tik patys pirmieji jo spektakliai buvo geri.
. balandžio 3rd, 2009, 12:11 pm
Fredžio – siurealismas lyg Dali, kuris po visų ieškojimų visur rasdavo savo… Galą.
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 12:28 pm
taške, nežinau kiek verti mano patarimai, bet jei kitą kart Musė klaus apie šiurpuliukus ir kitus pagaugus, bėgiojančius po kūną, tai nesakyk, kad esi senas ir susiraukšlėjęs, rašyk, kad esi stangrus, skaisčiai raudonas, labai impulsyvus ir karštas, kaip geizeris Islandijoje … velnias, ten irgi krizė, nerandu tinkamo pavyzdžio …
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 12:45 pm
Oscar Peterson, džiazas, Gintauto Abaraiau įkvėpėjas …
. balandžio 3rd, 2009, 12:51 pm
Taigi, virtualybėje gali būti ir savimi. Ir tuo, kuom norėtum.
Galėčiau apsimesti jaunikliu, nes ką tik viename žodyje padariau net dvi klaidas.
Musės įkeltoje džiazo improvizacijoje- toje kosminėje septintoje minutėje- aiškiai išgirdau motyvą iš filmo, kurio muziką žinojome, patį filmą pamatėm tik gal po kelių dešimtmečių…Nors kuolu per galvą, gal sklerozę pramuštų…
Ylos maiše…Deja.
Musė balandžio 3rd, 2009, 1:37 pm
Fredi, ar tu labai kompleksuoji dėl to, kad esi senas ir susiraukšlėjęs? Nieko tokio, vis tiek mūsų su Ligita ir Zita akyse esi tiesiog Bradas Cloonis
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 1:47 pm
o gal persikūnijama į kitą personažą taip pasijuokiant iš savęs ir kitų ?
Ko siekia žmogus, suvedantis klavišais raidžių kombinaciją „Musė” ?
lieją apmaudą, kad yra nykus, smulkus, įkyrus, kur atskrenda – ten priteršia?
„R.Medinis” – pasijuokia iš savo oponentų, ar paties savęs jaunystėje, kad yra, buvo nelankstus, bukas, nešmaikštus, be humoro jausmo. Prisiminkime kokią žiaurią žmogus išgyveno transformaciją. Buvo dešiniuoju, o po ilgų ieškojimų ir blaškymosi tapo socialistu.
„Valentinas” – artimas sau, mielas, meilus, švelnus, atjaučiantis draugą nelaimėje, neišsišokantis.
„Benedikta Vaivadaitė” – valdinga moteris, kurią gerbia vyrai ir įsiklauso jos nuomonės.
„lai lai lai” – panaši į Benediktą, darbšti, daug dirbanti, įžvalgi, savarankiška moteris.
Pusė personažų vyriškų, pusė moteriškų – kad būtų taika ir harmonija, kurios taip trūksta realiame gyvenime.
R.Medinis balandžio 3rd, 2009, 1:53 pm
Sakoma tarp pamišimo ir genialumo – labai plonytė riba..O kai kurie taip ir vaikšto paribiu nenupuldami į kraštutinumus…
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 1:54 pm
„Zita” – šiauriau Vilniaus provinciali kaimietė, besigėrinti besiskleidžiančiais pumpurais, kurie išsiskleidžia vėliau nei kitur. Myli kates, domisi tautosaka ir kalbos gramatika, turi daug bendrų temų su Ligita.
Zita balandžio 3rd, 2009, 2:16 pm
Fredi, aš rimtai dabar tau pasakysiu – organizuok komentatorių susitikimą. Visų pirma aplenktum A.R. o antra sužinotum kad mano rankos ne tik kad negauruotos, bet dar ir gana dailios, kaip provincialei ir kačiu nesudraskytos
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 2:31 pm
šiandien pašte sumokėjau už elektrą, kasininkės rankos buvo sudraskytos, pagyvenusi trisdešimtmetė, netekėjusi, visad man labai maloniai šypsosi, einu tik pas ją. Ten tu, Zita? Tai mes jau susitikom ! Musė lindo per plyšį į Žalgirio stadioną Joe Cockerio koncertą, jau irgi mačiau. Benedikta Vaivadaitė daug dirba, lieka ofise ir po darbo, emancipuota, su ja nelemta susitikti. Valentinas, vidutinis vadybininkas visad užbėga į mano firmą ir pakeičia senus geriamo vandens indus naujais, paklausia, ar niekuo nesiskundžiame, labai malonus vyrukas. Liko R.Medinis, žinau, kad esu panašus į jo vaikystės draugą, gal mes lankėm vieną vaikų darželį, gal aš ir esu tas jo draugas?
R.Medinis balandžio 3rd, 2009, 2:43 pm
Jo Fredi, vaikystės draugą smagu būtų susitikti, nes jau turbūt 10 metų kaip nemačiau, ir koordinačių nebeturiu…
Šaunu , kad Tau smagu žaisti nevaržomos fantazijos žaidimėlius, kvepia vaikyste… (kažkaip sentimentaliai čia gavosi).
Zita balandžio 3rd, 2009, 3:06 pm
Ech, o aš vaikystės draugo jau nemačiau… a bala nemati, geriau nesakysiu.
Fredi, mano rankos nesudraskytos. Nu bet fantazijos pas tave, šaunu
Musė balandžio 3rd, 2009, 3:12 pm
Šiandien ryte rašiau „Kaip smagu, kad suradome temą, kurioje nekyla jokių ginčų ir nesinori kandžiotis”…
Dėkui Fredžiui už malonius žodžius, kaip visada.
. balandžio 3rd, 2009, 3:14 pm
Man, kaip snobui, Fredį norisi sutapatinti su R.Polanskio „Kartus mėnuo” herojumi, dalinai pakeičiant filmo aprašymą:
*Į pavojingus …linius eksperimentus leidžiasi ir didelę gyvenimo patirtį turintis …dešimtmetis Oskaras
* Atsitiktinis susitikimas su Mi… porelei tapo tikru prakeikimu.
*Judviejų noras patyrinėti savo aistros prigimtį veda į nuoseklų susinaikinimą.
*Procesas paspartėja, kai …laive Oskaras įtraukia į savo žaidimą ir …
P.S. Lakmusas – jei Fredis* savo stiliuje neužjuoks, tai per pagoooglins nurodą žemiau. Nenoriu jau įkėlinėti tų YouTube. Gak pasakys , kas už kadro dainuoja po 27 sekundės iki 1,39:
Emmanuelle Seigner hot seduction scene in „Bitter Moon”
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 3:33 pm
Muse, taip jau yra, kad kai labai blogai, tai žinok, kad atsitiks kažkas labai gera ir nepaprasta. Ir atvirkščiai. Nepastebėjai? man visada taip būna – ir gyvenime, ir žmonių santykiuose konkrečiai, šizofreniška truputį, bet toks jau esu, mylėkit mane tokį, arba siųskit velniop, nebepakeisit.
taške, toks geras oras, o, deja, tenka baigti darbą, dar dirbčiau ir dirbčiau, gal Zita geresnė melomanė, aš užaugau besiklausydamas Modern talking ir Depeche Mode …
Musė balandžio 3rd, 2009, 3:34 pm
Pagooglinau, lyg Sam Brown. Jei nekreipiant dėmesio į tavo potekstes, geras filmas, aš jo viso turbūt viso ir nemačiusi, reiks „Eliksyre” išsinuomoti.
Kartais seni filmai yra vežantys. Neseniai buvau pasiėmusi 1966 metų nerealų „Vyras ir moteris” su Jean-Louis Trintignant, tai pradelsiau grąžinti savaitę
Musė balandžio 3rd, 2009, 3:40 pm
Dėkui, Fredi, truputį paguodei, aš dažnai irgi matau tik juoda arba balta, bandau gludinti kampus, bet nesiseka, kaip matai. Gero tau savaitgalio.
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 3:45 pm
Neteisinga mane supratai, visas žmogaus kelias yra iš juodo į baltą, iš balto į juodą. Per pilkumą, vis keliauji ir keliauji.
Nelandžiok per tvoras, tau irgi gero savaitgalio.
. balandžio 3rd, 2009, 4:04 pm
Muse, ačiū3!!! Tas nuoširdus – su „gaidžiais” dainavimas – Sam Brown…pakaifuosiu…
Abu filmai šedevrai. Tiesa, Klodą Leliušą kritikai tada vertino skeptiškai- dėl tų pačių priežasčių kaip ir „Maskva netiki ašarom”. Gal neklydo- tą patvirtino „Vyro ir moters” antras filmas- po 20 metų, nuvylė.
Polanskis- jau kitas dalykas. Grandas. „Kartus mėnuo” – šedevras, būtina pažiūrėti…
Tik filmo finalas mane šokiravo dabar žiūrint- ant kiek pasaulis pasikeitė per tuos tik kelioliką metų…Kaip pasielgtų dabartinis Oskaras…
Ir dar- atsiminiau (sic !)- toje septintos minutės kosmose- Keith Garret’o aiški užuomina į filmo „Meilės istorija” motyvą.
Ligita balandžio 3rd, 2009, 4:49 pm
Taške, paklausiau liūdnojo kūrinio „Frédéric Chopin-Prelude in E-Minor (op.28 no. 4)/Played by: Aldona Dvarionaite”. Dar ir dabar ausyse skamba B)
Muse, jei ištaikysiu progą, pasidomėsiu filmu „Vaivorų naktys”. Tiesa, klausei dėl vyrų plikių? Manau, kad su plikėmis viskas gerai. Gi tik pabandykit jūs kas nors užkietėjusiam plikagalviui ant galvos užmaukšlinti peruką, žmogus pusė efekto netektų! Tarkim ateitų Artūras kada į darbą neaiškios kilmės garbanas pirštais kedendamas, tai darbuotojai veikiausiai išgriūtų ir negalėtų atlikti jiems patikėtų pareigų
Šiaip manau, kad Fredis* ateity svajoja būti plikas, ypač dabar, kai Musė parašė, jog prižiūrėta plikė yra „žiauriai sexy”. Beje, rankas pasiliks gauruotas… Žodžiu, man jau viskas aiškėja. Jums dar ne?
Gerai gerai, kad nebūtų per daug nuvinguriuota nuo temos, dedu jums Mikos dainą „Overrated” – http://www.youtube.com/watch?v=qdQaxe6eKR4 Bent jau aš tai dėl šitos dainos mirštu
)
Musė balandžio 3rd, 2009, 9:28 pm
Tiesa, truputį išsigandau, kad mus su tašku kas nors apkaltins snobiškumu, kad kalbam apie kažkokius nežinomus filmus ir nežinomas dainas. Norėčiau reabilituotis – melodiją iš mūsų aptariamo filmo „Vyras ir moteris” žino absoliučiai kiekvienas – garantuoju, kad užteks pirmų 3 sekundžių:
http://www.youtube.com/watch?v=Qfc4NPNMFro
Tuoj atbėgs Valentinas ir mane apkaltins, kad man irgi smėlis byra, bet aš neatsisakysiu savo nuomonės, kad tokio subtilumo filmų šiais laikais niekas nebesukuria…
Fredis* balandžio 3rd, 2009, 10:21 pm
dabar tik ką perklausiau The Doors Touch Me, Whe The Music’s Over, The Movie (The End), butelis Švyturio, gerai, kad padėjai grįšti į senus gerus laikus … ačiū
Ligita balandžio 4th, 2009, 12:19 am
O taip, Muse, kažkur man šita daina tikrai labai girdėta. Miela
Artūras Račas balandžio 4th, 2009, 1:13 am
Ligita nesupyk už ilgą citatą, bet man ji labai patiko ir galbūt ne visi atkreipė dėmesį:
„o gal persikūnijama į kitą personažą taip pasijuokiant iš savęs ir kitų ?
Ko siekia žmogus, suvedantis klavišais raidžių kombinaciją Fredis*?
lieją apmaudą, kad yra nykus, smulkus, įkyrus, kur atskrenda – ten priteršia?
Fredis*- pasijuokia iš savo oponentų, ar paties savęs jaunystėje, kad yra, buvo nelankstus, bukas, nešmaikštus, be humoro jausmo. Prisiminkime kokią žiaurią žmogus išgyveno transformaciją. Buvo dešiniuoju, o po ilgų ieškojimų ir blaškymosi tapo socialistu.
Fredis* – artimas sau, mielas, meilus, švelnus, atjaučiantis draugą nelaimėje, neišsišokantis.
Fredis* – valdinga moteris, kurią gerbia vyrai ir įsiklauso jos nuomonės.
Fredis* – panaši į Benediktą, darbšti, daug dirbanti, įžvalgi, savarankiška moteris.
Pusė personažų vyriškų, pusė moteriškų – kad būtų taika ir harmonija, kurios taip trūksta realiame gyvenime.”
… ir visa tai būtų galima pavadinti labai paprastai: žiauri ir skausminga realybė ir jau niekada nebeišsipildysiantys lūkesčiai.
Sudėjus viską į vieną vietą – užsitęsusi gili deperesija pereinanti ir maniakinę nepilnavertiškumo psichozinę paranoją…
Amen…:)
. balandžio 4th, 2009, 1:18 pm
Gal Ligita nesupyks – dar kartą pasiklausiau Musės 7 minutės kosmoso, palyginau ir vis tik yra joje (Love Story) 1970 įtakos, melodiją tikrai visi žino, tik primiršę.
http://www.youtube.com/watch?v=2kmrb1LNjeE&feature=related
Ligita balandžio 4th, 2009, 9:14 pm
Ha ha, Artūrai, panašu, kad pamažu aiškėja Fredžio portretas… x))
Taške, nepykstu, gi tema apie muziką. Šiandien mano grojaraštyje maišalynė. O kaip pas jus?
Musė balandžio 5th, 2009, 1:15 am
Taške, tai pati liūdniausia istorija ir pati liūdniausia melodija. Gerai, kad nemačiau filmo, man užteko kažkada ir knygos – praverkiau visas akis. Nežinojau, kad ši melodija yra iš Love Story, netikėtas atradimas.
Buvau jau primiršusi frazę „Love means never having to say you’re sorry”
Beje, pažiūrėjau Bitter Moon – neįtikėtinai žiaurus, bet kiek daug jame tiesos! Ir kokia išties slidi ta riba tarp aukos ir budelio, ir kaip greitai keičiasi vaidmenys gyvenime. Finalas nerealus, toks tikras, nenusaldintas. Man Kristin Scott Thomas visad yra filmo kokybės garantas – ką jau bekalbėti apie Anglą ligonį.
Dabar pamaniau – be reikalo mane apie filmus užkalbinai, dabar nebeužčiaupsite niekas…Bet užtai apie filmus arba apie muziką diskutuojant kur kas mažiau neigiamų emocijų kyla, nei apie politiką:)
. balandžio 5th, 2009, 9:57 am
Muse, pasikartosiu -Menas tai okeanas. Beribis, bekraštis. Politika gi- tik bala. Irgi didelė, bet bala. Gal pelkė, įdomi klastingais takais takeliais, įtraukianti ir nepaleidžianti.
Dėl „Kartus mėnuo” finalo. Įsivaizdavau, kiek būtų buvę aukų, išlaikant tą patį siužetą, jei finalas būtų daromas dabar. Oskaro rankose buvo šešių šūvių koltas…Kajutėje keturi, visi įpainioti į dramą.
„Meilės istorija” – melodrama. Skoninga, gerai sukalta.
Ligita teisingai daro, kad šį savo laivelį interneto begalybėje pasuka į tuos neaprėpiamus Okeano vandenis.
Kaip tos Fredžio aprašytos tetulės bandau susirasti dar vieną jaunystės melodiją, net nežinau iš kur… Dabar vėl laiks nuo laiko per radiją išgirstu- džiazinis valsas.
Ligita balandžio 5th, 2009, 1:04 pm
O, Taškas jaunystės melodijų ieško! Šaunumėlis, pavasaris
Muse, galėsiu temelę ir apie kino filmus sukurti, jau ir pati seniai noriu, bet nežinau kaip čia gražiau prigretinus x))
Viena saldi pusės torto diena - Ligi Dangaus liepos 19th, 2009, 12:25 am
[...] Padiskutuokim apie muziką arba kas dažniausiai glosto ausis bei nuramina įsisiautėjusią sielą – 104 [...]