Flip

 

 

Nuo pat ryto, kai Tu iškrisi iš lovos, ir užsisagstęs marškinius stovėdamas priešais veidrodį, kurio apšviestame paviršiuje atsispindi dulkėtas atsainumas, įšoksi į kelnes, įsispirsi į sandalus, o įšokęs į kelnes ir įsispyręs į sandalus, išeisi pro laukujes duris, palikdamas nesuspėtus suvalgyti pusryčius vakarienei, „flip“ – sakau, „flip“ – atkartoju Tavo sandalų skleidžiamus garsus, Garšva juokiasi stebėdamas mudu – Tavąjį „flip“ ir mano atkartojamą „flip“, „flip“, drobulė išskalbta, telieka sulaukti, kol žemę išskalbs tirpstantis sniegas, telieka sulaukti, ko laukti, kam laukti… Kas bus? O žinai, aš Tavimi pasitikiu. Net jei atimtum tą dažniausiai paliekamą galimybę laukti ir tikėtis, kad iš Tavęs bus kažkas daugiau. Ar gali būt kažkas daugiau už tai, kad Tu esi žmogus? Atsakyti nebūtina. Metas valgyti pusryčius vakarienei prisimenant visus dienos „flip“, „flip“ ir – koks  kapotais dangiškais migdolais apibarstytas netikėtumas! – „flooooop“. O ar jau sakiau, kaip man patinka Tavasis pakeleivingų automobilių stabdymas nė nepakeliant rankos?