Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Šią savaitę per vieną paskaitą dėstytojas pasakodamas gana „sausą“ informaciją apie įvairius kalbinius dalykus įterpė konkrečių pavyzdžių iš žymių mūsų visuomenės žmonių kalbų:
- Ar jūs girdėjot kaip kalba Algirdas Mykolas Brazauskas? Pagal jo žodyną galima susidaryti nuomonę, kad doras socialdemokratas tiesiog privalo vartoti tokius žodžius kaip „štai“ ir „bičiuliai“.
- Arba Marijonas Mikutavičius. Jo gerbėjas atpažinsit iš dažnai vartojamo žodžio „neva“. Patikėkit manim, bent jau anksčiau pusė Vilniaus merginų jį kartodavo.
Ha ha, dar pridurčiau, kad istorija taps Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus nuolat viešai sakomi žodžiai: „taip sakant“ ir „reiškias“. Tikriausiai nėra žmonių, kurie jų būtų negirdėję.
O štai aš pati… Kad ir kaip keista, bet dažniausiai savo kalboje vartoju šiuos žodžius (neskaitant tų savaime suprantamų – „tu“, „aš“ ir pan.): „baklažanas“, „efektas“ ir visos susisukimo formos („susisuksiu“, „susisuksi“, „susisuksim“ ir pan.). Hm, kaži kodėl? Apskritai smalsu kaip pasąmonė nustato, kad būtent tam žmogui, būtent tie žodžiai ar posakiai tampa būdingiausi…
P.S. Man tik neramu – iš kur dėstytojas pažįsta pusę Vilniaus merginų?!!
Šaltiniai: nuotrauka - http://www.dentalblogs.com/assets/big-smile.jpg
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Artūras Račas kovo 28th, 2009, 1:55 am
P.S. buvo labai akylas pastebėjimas… vertas žurnalistės:)
Zita kovo 28th, 2009, 9:45 am
Ligitos įrašai man patinka dar ir todėl, kad visada priverčia nusišypsoti. Gerai čia…:D
Tikiuosi Fredis to necituos prie narcicizmo pavyzdžių…?
Fredis* kovo 28th, 2009, 10:04 am
Ligita, užsiminei apie Marijoną Mikutavičių,
tai lietuviškasis Bruce Springsteen, darbininkiškos kultūros propaguotojas, turėtų patikti vienam mūsų bičiuliui socialistui …
Marijonas irgi dainuoja api paskutinę cigeretę, sutrauktą su draugu, klasioku … visos jo dainos persmelktos draugystės, brolystės, solidarumo dvasia …
Įdomu, ar Bruce eina į bažnyčią, ten turbūt Amerikoje yra savas S.Tamkevičius, kuris atbaido nuo šio potraukio vietinius socialistus …
Įmesk į šio tekstuko iliusracijas kokiį nors Bruce Springstinee’o klipuką, labai atitinka šios dienos nuotaiką, kai dar viskas šlapia, pilka ir niūru …
Ligita kovo 28th, 2009, 11:27 am
Ha ha, Artūrai, akylas:) Man kažkaip nepraslydo šis dėstytoją šiek tiek kompromituojantis faktelis…
Zita, nusišypsojot? Tai šaunumėlis x))
Fredi, nedėsiu Bruce Springsteen klipuko, nes veikiausiai nesiderins prie įrašo dvasios, bet šiaip žinau šį atlikėją. Kartais paklausau jo dainos iš gero kino filmo „Filadelfija”. Vadinasi „Streets Of Philadelphia”. Paklausyk ir tu, gal patiks
. kovo 28th, 2009, 12:06 pm
Kokie manieji tieji žodžiai, žodeliai, žodelyčiai, žodeliukai?
Niekam tas neįdomu, o pats niekad nepagalvojau…Neda ėjo.
Visada krislas kito akyje… tad:
Kai buvo renkamas gražiausias lietuviškas žodis vienoje svetainėje sublizgėjau (be kabučių- beveik) , pasiūlęs rinkti žodį „š…das”.
Argumentavau tuom, kad tik mūsuose- spaudoje, radijuje, televizijoje tiek daug tų ekskrementų…Kažkodėl man atrodo, jog vokiečiai, lenkai, net rusai viešai nenaudoja savųjų.
Ir kad mes kuo toliau, tuo labiau atleidžiame tas vadeles… Tuoj net dainų turėsime. Gerų. Net posmų.
Net Artūras Račas …Taigi.
Keisčiausia tai, kad beveik patikėjau vienu komentatorium, teigusiu, jog „Metų” originale įrašyta „mėšlas”. Būtų šaunu patikrinti.
Na, va- Fredis* teisus, taip ir turi rašyti ” šlykštus pagiežingas senis. Ir dar nenuoširdus.”
Ylos maiše …Deja. O ir nereikia.:)
Ligita kovo 28th, 2009, 1:38 pm
Taške, na va kokį žodį pasiūlėt ;OO O kokių dar buvo variantų?
. kovo 28th, 2009, 2:00 pm
Ligita, vaikeli, ką reiškia tie net tryyys nuliai ir dar po kabliataškio!? Visiškas niekalas3 (kubu)? A, pardon, tik kvadratu…
Taigi, norėjau ir ten ir čia tik parodyti, kad per daug visur to žodžio. Man patinka, kai vietoj jo parašoma pvz.:
Tamsta tinki tik organiniam žemės rūbui.
Zita kovo 28th, 2009, 2:05 pm
„Tamsta tinki tik organiniam žemės rūbui”.
Taško pasakymai tai mirk iš juoko
Ligita kovo 28th, 2009, 2:22 pm
Brangus Taškeli, tie trys nuliai iš tikrųjų yra trys didžiosios „o” raidės. Kuo jų po kabliataškio daugiau, tuo mano išreikšta nuostaba didesnė O pasiūlymas „š…dą” keisti „organiniu žemės rūbu” įdomus, tik labai jau linksmai, spėju, skambėtų kokioj nors rimtoj situacijoj. Tarkim nutinka nelaimė, o tu pradedi piktai burnoti „Oh, aplink vien tik organiniai žemės rūbai”
. kovo 28th, 2009, 2:49 pm
Dar ne perestrojkos laikais radau tokias keistas eiles apie senolius prieglaudoje, kurie dėlioja mintis, posakius, šūkius etc, kol galų gale pavirsta tuo organiniu rūbu.
Vis galvojau, apie ką čia?
Nušvyto- taigi apie CK politbiurą…
Gaila, sklerozė neleidžia tvirtai pasakyti, taip TADA rašė Daunys.
Jei jau apie eiles, reikia dar vieno taško ant i. Esu įdėjęs čia nuostabaus soneto 1,5 posmo su nuoroda (77, o užmiršau svarbiausią- V.Šekspyras.
Šiuos cituojamaus žodžius, manau, žinote. Nekasdien rasi taip- žiauriai, bet gražiai:
senoliai šią žemę dažniausiai palieka per patį obelų žydėjimą. Pavasaris yra labai klastingas …
Fredis* kovo 28th, 2009, 8:28 pm
jei Zita ne liūdnai pagarsėjęs veikėjas iš gretimo kambario (tinklaraščio), tai būsiu apsirikęs, to chameleono slapyvardžių jau nebespėju skaičiuoti, jis ir musė, ir valentinas, kuriam padeda visa komanda psichologų ir kt. specialistų, ir medinis … širdingiausias Zitos atsiprašymas
Fredis* kovo 28th, 2009, 8:46 pm
„Senoliai šią žemę dažniausiai palieka per patį obelų žydėjimą. Pavasaris yra labai klastingas …”
taške, kodėl mane cituoji ? Pasiaiškink
Fredis* kovo 28th, 2009, 8:48 pm
Musės slapyvardį išraitė, suvedė klavišais labai nedora ranka, tavo tinklaraštį sarkastiškai pavadino pornografiniu, Ligita, čia kietas, ar lėkštas humoras, gal vis tik ta gauruota ranka ir plika galva tau autoritetas?
Ligita kovo 28th, 2009, 9:05 pm
Fredi, jau su savim diskutuoji… Šiaip manau Artūras neturi laiko užsiiminėti tokiais niekeliais, kuriais tu jį kaltini. Be to, ir IP skiriasi. Kaip tu įsivaizduoji, chameleoniškų slapyvardžių rašymą?! Laksto Artūras it pašėlęs po visą BNS agentūrą ir vis prisėda prie skirtingo kompiuterio mestelt kokį komentarą ar… kaip kažkada Valentinas išvedinėjo – dirba visa darbuotojų komanda? Baik tu, nepokštauk x))
P.S. Hm… Beje, ar tu esi įsitikinęs, kad aš Ligita? O gal dabar šį komentarą ką tik suspaudė gauruota ranka?
Fredis* kovo 28th, 2009, 9:19 pm
tas žurnaliūga gudrus ir pasalūniškas, taip ir taiko kam įkirsti, ar prismaugti, kad pats šauniau atrodytų, žiūrėk – mokslus baigė prie sovietų, išėjo Komjaunimo tiesos žurnalistikos mokyklą, buvo su trenksmu išmestas iš kelių darboviečių be teigiamos charakteristikos, nevaikšto į bažnyčią. Visi faktai prieš jį, jis neturi alibi, greičiausiai taip ir yra kaip sakai – vis iš kito kompo (IP) sukurpia savo saldžiai pataikūnišką su aštriu geluonimi komentarą ,
ką, pertraukėlė draugės gimtadieny … ?
aš va tuoj važiuosiu į barą futbolo žiūrėti, ate …
Artūras Račas kovo 29th, 2009, 12:53 am
Bravo!!! Bravissimo!!! Fredis pasakė atsiprašau!!! Puiki pradžia. Dar ne viskas prarasta ir liga dar pagydoma…
O šiaip tai, Ligita, Tu teisi: ne tik po kontorą bėgioju, bet dar ir visais kontoros laptopais per Omni Connect prisijunginėju keisdamas IP adresus…
Nes man taip norisi, ką nors gražaus apie save parašyti, kai Fredis pridergia…
Be reikalo, žinoma, pasivadinau Zita, nes nežinojau, kad ji pati parašys, ką galvoja. Apsirikau…
Ir taip, esu kaltas – gimiau ne laiku ir teko mokytis prie sovietų, nesimeldžiu stabams ir netikiu į šventąją trejybę ir pakeičiau daug darboviečių… Baisu, gėda, tiesiog nepakenčiama.
Tikras geras lietuvis – toks kaip Fredis – trina savo sėdimąją vienoje kontoroje, nes stabilumas pati geriausia savybė. Ji parodo, ką žmogus gali, ką jis sugeba. Pradeda jaunesniuoju specialistu kokiame nors Statistikos departamente, o į pensiją išeina būdamas vyresniuoju specialistu…
Jis visada po ranka, jis niekam neprieštarauja, jis laukia savo valandos… Vienas iš milijono sulaukia, bet dažniausiai – ne.
Bet jis turi alibi: niekas nežino, kas jis, su kuo jis, apie ką jis, ir kodėl jis. Jis nematomas, pilkas, tuščias.
bet neduok die jis taps tuo vienu iš milijono…
Fredis* kovo 29th, 2009, 1:11 am
Žinai, tokių kaip tu, kuriems „gėda būti lietuviais” – pilnos airijos ir pilnos maximos šturmuojančios per vidurnaktį akropolius, tu dažnesnis egzempliorius. Niekaip, Artūrai Račai, nesuformuluoji minties kuo tu matomas, margas ir pilnas. Tuštybės, narcicizmo – taip, daugiau niekuo, ramiai miegok ir nesiputok , dar turėsi įrodyti, kad esi kažko vertas, kad su tavimi kažkas norėtų bendrauti.
Artūras Račas kovo 29th, 2009, 1:36 am
Ir kas gi čia putojasi…
Vargšas Fredi, man lietuviu būti ne gėda, todėl aš ne Airijoje ir todėl į Maximas nevaikštau.
Ir įrodinėti man jau nieko nebereikia…
Čia tokiems kaip tamsta labai norisi ant mėšlo krūvs užšokti ir sugiedoti. Tik balso pakanka vos vienam ar dviems kartams.
Ir bestovint mėšle pasmirsti ir iki kelių įklimpsti. Iš pradžių atrodo, kad norėtum išlįsti, bet galvoji, kad vis tiek aukščiau nei ant tvirtos žemės stivėti. Todėl kenti tą š… kvapą ir toliau bandai giedoti. O balso nebėra, tik dvokas sklinda…
Dairaisi aplink ir nesupranti, kodėl kiti kitokie, kodėl jie nesmirda… Bet nuo krūvos nenulipi, nes kaip kitaip pajausi savo didybę…
Mano patarimas Tau Fredi: pasislėpk trumpam susitaikyk su savimi ir padirbėk. Tyliai, nuosekliai, nesiekdamas garbės ir šlovės. Gali priereikti kelerių metų, bet, patikėk, jei tikėsi tuo, ką darai ir nuoširdžiai stengsiesi, anksčiau ar vėliau pajusi žemė po kojomis.
Jei ne, taip ir liksi toks, koks dabar: tuščias, irzlus ir pavydus tiems, kam gyvenime pasisekė.
Viskas priklauso ne nuo to, ką apie tave galvoja kiti, o ką tu žinai apie save.
Pacituosiu: nenugalimumas slypi tavyje, o galimybė nugalėti slypi tavo prieše. Kol kas tu priešas pats sau, nes negali pripažinti savo menkumo ir ribotumo. O juk tai pakeičiama…:)
Fredis* kovo 29th, 2009, 3:26 am
Račai, aš jau padirbėjęs, tyliai ir nuosekliai,
man dabar įdomūs tokie egzemplioriai kaip pats, kurie stovi ant mėšlyno ir gieda, o ta giesmė nesuprasi ar budulio, šturmuojančio Maximą, ar kunigų seminarijos studento.
Varijuoji pagal nuotaiką ir mėnulio fazes. Myliu tokius lietuvius ir man ne gėda, kad jų pavardė lietuviška, geros tau kovo pabaigos ir balandžio pradžios
. kovo 29th, 2009, 10:01 am
Kita vieta.
Kažkada skaičiau keistą novelę. Joje – nykus miestas, nuobodūs, pikti, amžinai susiraukę, paniūrę, besibarantys žmonės – na, kaip kad mes. Herojus džiaugėsi, kad tame mieste gyvens gal mėnesį, kol sutvarkys stakles fabrike, į kurį jį ir komandiravo.
Vieną niūrią dieną, grįždamas iš fabriko, jis, tebūna – atsitiktinai – įžengė pro pakrypusias, murzinas tame mieste buvusias duris.
Ir- o, nenusakoma, pro langą mato tą pačią gatvę, tik nušviestą saulės , tuos pačius žmones, tik besišypsančius, tas pačias poras, tik…
Herojus, klausinėjo jų – ”Kas atsitiko, kur aš?”
Tie tik mįslingai šypsojosi ir sakė -”Čia – KITA VIETA. Būk, bendrauk, mėgaukis, daryk, ką manai tinkama…Išeidamas neatsigręžk.”
Novelės herojus tą ir darė – mėgavosi. Aišku, užmezgė romaną. Aišku, su nuostabia… Kiekvieną kart, išeidavo neatsigrežęs. Grįždavo į savo sumautą viešbutį, į tą pilką fabriką, ten laikas prabėgdavo greit, o vakarop vėl įsmukdavo pro tas sukrypusias duris. Idilija beveik… bet liko tik kelios dienos, komandiruotės ilgiau užtempti jau neįmanoma …o jis taip nieko ir nesužinojo, kur esąs, kas ta KITA VIETA. Priešpaskutinę dieną, tarpduryje atsibūčiavęs, neišlaikė- atsigrežė. Pamatė tas pačias duris, tik kažkuom kitokias. Bandė jas atidaryti, daužė jas. Išlindo kažkoks baisus senis, kuris niekaip nesuprato, ko iš jo šis nori…
Kelias dienas pasikartojo tas pats, kol tas senis neiškvietė policijos…Komandiruotė irgi baigėsi, teko grįžti namo.
Po to, kartais susitikęs visai lyg tol nematytą žmogų, herojus suklusdavo – ” Mes kažkur buvome susitikę, mums ten buvo kitaip…”
„Taip, mes buvom kitoj vietoj” – lyg ir atsakydavo jam akimis paklaustasis. Bet tik akimis, žodžiais – niekada.
Aišku, vieną kart, tebūna – Paryžiuje jis vis tik sutiko – ne Ją, jos draugę. Aišku, toji žodžiais išsiginė, nors akys sakė visai ką kitą…
Kita vieta. Juk ji yra kažkur, gal visai greta, tik kaip jon patekti?
. kovo 29th, 2009, 10:17 am
P.S. Ligita,
atsiprašau, kad Tavo svetainėn įropojau ir dabar dar įboginau „kūrybos”. Tai tik rašliava, tokia novelė tikrai yra, berods čeko ar slovako parašyta. Net knygos viršelį atsimenu, o pavardė užkrito per šitiek metų…Atpasakojant siužetą ne ta nuotaika…
Norėjau tą rašinį paštu persiųsti Tau, vaikeli, kad pati nuspręstum, kaip surasti tą tikrą novelę…Bet kažkas sujaukė mintis, ir padariau ką padariau.Gal VIP-dialogas?
Teisinuos tuom, kad tą savo knygą deficitų laikais padovanojau vienam teatralui, jis net teatrą kurį laiką vadino būtent KITA VIETA.
Zita kovo 29th, 2009, 11:18 am
Ligita, manau nesupyks, kad ir kiti galėjo su ta novelės mintim susispažinti. Įdomu kur yra ta KITA VIETA?
Ligita kovo 29th, 2009, 1:48 pm
Artūrai ir Fredi, oj jūs… Judviejų žvitri diskusija Tašką netgi privertė įdomią novelę prisiminti. Ech, jei dar kažkada maniau, kad galima jus sutaikyti, tai dabar tyliai mąstau: „It’s impossible”.
Taške, nepykstu už novelės įboginimą x)) Smagu paskaityt, pagalvot… Hm, ir kas gi autorius.
. kovo 29th, 2009, 7:45 pm
cherchez la femme
Ligita kovo 29th, 2009, 10:05 pm
Taške, prašom aiškiau…;)