Ligi Dangaus

Komentarai: 13 “Pasaulis dangumi ritinėjasi”

1. 1.

   Maras rugpjūčio 29th, 2010, 2:31 am

   

   Ėėėėė, taigi čia tas pats dangus, kur rašiau kažkada čia komentaruose, kad baisiai sužavėjo! Bet aš ir gražiau mačiau , gal Utenoj kitaip matėsi. Bet ir čia nuostabus.

2. 2.

   . rugpjūčio 29th, 2010, 7:22 am

   

   Labai svarbu žvalgantis pasirinkti tašką :

   http://th06.deviantart.net/fs14/300W/f/2007/051/5/3/have_you_ever_been_on_the_sky__by_Santina.jpg

3. 3.

   romas rugpjūčio 29th, 2010, 11:23 am

   

   Garantuoju, kad čia saulėlydžiai, nes anksti ryte neatsikeltum Mačiau dokumentinį: vienas japonas žiemą keliasi anksti, kad įamžintų saulėtekius ir jų atspindžius ant sniego.

4. 4.

   Ligita rugpjūčio 29th, 2010, 3:09 pm

   

   romai, aha, saulėlydis, ryte fotografavimams reikėtų specialaus nusiteikimo, o čia išėjau vakarop po miestą kaip tik su fotoaparatu rankose O aš prisimenu, kad irgi iš tų kraštų vienas fotografas daugybę kartų eina prie to pačio vandens, nes lyg vien iš tokių nuotraukų albumą sudaro. Kaskart vis kitokiu kampu žaižaravimas ir atspindžiai pasimato.

   Taškai, gerai dėl to taško! Neblogas sprendimas su kopetėlėm.

   Marai, gali būt, kad tas pats, nes kitom dienom tokių pritrenkiančių raudonybių mažiau pasitaikė.

5. 5.

   Maras rugpjūčio 29th, 2010, 3:16 pm

   

   Tas pats, aš prisimenu debesų formas ir spalvas.

6. 6.

   . rugpjūčio 29th, 2010, 4:02 pm

   

   Pasirinkus tašką, surinkti kompaniją ir …pirmyn:

   http://t2.gstatic.com/images?q=tbn:A2TOq8i7f-x7mM:http://www.kera.org/blogs/culture/wp-content/uploads/2010/02/2070170359_8f45f1ef5f.jpg&t=1

7. 7.

   Zita rugpjūčio 30th, 2010, 4:12 pm

   

   Man irgi patinka žiūrėti į tokius vakaro debesis. Tik gaila, kad fotoaparatas taip gerai nežiūri
   Taške, faina pirmoji nuoroda

8. 8.

   Aurimas rugpjūčio 30th, 2010, 9:22 pm

   

   Kaip žvalgymasis į dangų suteikia vitlies?

9. 9.

   Auksinis kardas rugpjūčio 31st, 2010, 9:52 pm

   

   Prie tokių įkvepiančių nuotraukų galėtų tikti šis įkvepiantis straipsnis:
   http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/stilius/crystal-renn-esu-grazi-ir-sveika-472715/

10. 10.

    Ligita rugsėjo 1st, 2010, 2:56 pm

    

    Aurimai, praplečia vaizduotę, nes žvilgsnis neatsitrenkia kažkur, o pasklinda į beribes, purias tolumas. Na čia mano tokia filosofija, nežinau ar visiems ji veikia, nors va Zita, Maras irgi mėgsta dangun pasižvalgyt, Taškas kompaniją į ten renka.

    Auksinis kardai, tai ji naujausias tavo žavėjimosi objektas, kur rašei? Ar šiaip nestandartiškumas patraukė?

11. 11.

    Auksinis kardas rugsėjo 1st, 2010, 4:43 pm

    

    Ligita, šiaip pradžiugino, kad žmogus nustojo mautis ant kurpalio, besidraskydamas, – tuomet jam ir pasisekė. O svarbiausia – juk išties graži moteris, buvo sumanyta graži be kažkokio bezdaliaus dėdės prirodymų, kad per galvą turi apsiversti. Reikia tikėti savimi ir savo kelnėmis, vienareikšmiškai.

    O objektas yra kiek kitas, turintis savo kerinčių savybių puokštę – taip pat ne visai kurpalio rėmuose. Eina švilpt visokie kurpaliai. Tame tarpe ir tokie, kad kiekvienam šalies gyventojui kur nors Turkijoje bumbsintis kamuoliukas turi sukelti ekstazę. Marai, ir šiuo klausimu mūsų nuomonė sutampa. Kaip ten naktiniai Vilniaus miškai? Paskutinę nakvynę kaime paįvairino kažkokio žvėries kriokimas po langais apie 3:30. Spėju, kad šernas pareina obuoliais po medžiais smaguriauti. Jaukumo nepridėjo, rupūžiokas. Na, bet po trejetą nudobtų šernų rūsyje susiversti, ir dar lūšį šaldytuve – čia jau godumas nežvėriškas, buvo šiomis dienomis tokia naujiena apie „medžiotoją”.

12. 12.

    Maras rugsėjo 1st, 2010, 6:36 pm

    

    Karde, aš irgi pastebėjau, kad mūsų nuomonės gana dažnai sutampa .
    Po pačius miškus naktimis vis tik nevaikštau, daugiau pamiškėmis. Bet ir tai teko sutikti stirną. Ir ne bet kur, o Saulėtekio alėjos pradžioje, prie pat kelio žolę rupšnojančią. Apie šernus girdėjau, kad yra, tačiau nei sutikti, nei jų girdėti neteko. Kiekviena naktis vis kitokia, todėl nors einu vis tuo pačiu keliu, monotonijos neatsiranda ir pasivaikščiojimai nenusibosta. Tik va lietus, bestija, trukdo – vis galvos apdangalo neįsigyju, o be jo bijau peršalti galvą peršlapęs. Kartą taip jau buvo.

13. 13.

    Auksinis kardas rugsėjo 1st, 2010, 8:09 pm

    

    Dėl rūbų tai vėl turiu pasiūlymų: man panašiems tikslams labai praktiškos jau daugelį metų yra lengvos striukės su gobtuvais (taip vadinti teisinga?), kažkiek jų jau pirkau ir dėvėjau – aptinkama dažniausiai sporto prekėse. Tiesą sakant, tai paprastai būdavo mano pagrindinis viršutinis rūbas visais metų laikais, nes kiaurus metus važinėju dviračiu, bet kada gali netikėtai užklupti lietus.

    Pirma buvo pamėgta „Audimo”, bet man rodos jie nebegamina padorių, kiek dairiausi. O labiausiai, visgi, gera buvo „Columbia” gaminta striukė, dabar pažiūrėjęs aptinku užrašus „packable”, „waterproof”, bei kad gaminta Vietname, modelio nematau. Ši firma didžiuojasi, kad jos produktus pirmiausiai išbando pati šeimininkė, „Ma Boyle”. Nebuvo labai pigi, bet tai rimta striukė, su tokia galvos nesušlapsi. Taip pat labai gerai joje išspręsta kaklo apsauga, vėjui pučiant, gobtuvas tik dar labiau apgaubia kaklą. Kaip taisyklė, su tokia striuke viskas paprasta – jei šilta, galima turėti kuprinėje ar pan. – vietos užima labai nedaug, galima prasisegus vaikščioti, galima užsisegti be gobtuvo, o galima užsimaukšlinti ir šį lietuje ar miške nardant tarp šakų. Manau, galima atsekti kas pas mus tebeveža „Columbia” produktus. Svarbiausia, kad tokia striukė gerai kvėpuotų, ūkiškai apsaugotų – vieną užtaikiau pigesnę, dailią, bet nekvėpuojančią, tai ši bėda vis greitai išlenda. Na, ir šviesios spalvos nepraktiška, nes greitai įsitrina nešvarumas.