Esu labai senamadiška. Neturiu nei Twitterio, nei Facebooko, nei Blakės. Pastaruosius du, tiesa, turėjau, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių apleidau.

Facebooke visiškai nėra ką veikti, tad laikyti profilio „marinavimuisi“ ir vien dėl to, kad kiti apžiūrinėtų mano nuotrauką nemačiau prasmės.

Trumposios Blakės žinutės apskritai „suknistas“ reikalas. Kam rašyti, kad štai tu jau namie, išsiskalbei kojines, vakarėlis buvo geras ir pan.? Nors prisipažinsiu, kažkada ir ten teko atrasti „perliukų“. Bet turbūt jų buvo per mažai, o ir pati nesu linkusi tais momentiniais „perlais“ dalintis su kitais, nes galiausiai nustojau lankytis.

O Twitteryje visai nė nebuvau prisiregistravusi.

Sakysit – maurų maurė? Ot ir ne, du socialiniai tinklai man visai patinka;) Dėl įdomių asmenybių esančių juose. Jei ne jos, turbūt ir iš ten dingčiau.

Tai štai taip aš ir gyvenu. Pusiau internetiškai sociali, pusiau ne. Tikėkimės niekas už tai man nenuraus galvos.

* * *
Dabar einu sriūbtelsiu arbatos. Jungiam www.youtube.com, pasileidžiam pasakiškąją Nelly Furtado – Manos Al Aire ir dingstam. Ispaniškai. Taip, kažkada buvo „užbangavusi“ tokia idėja: nusidažyti plaukus tamsiai rudai, įdegti kaip juodaodei ir šiaušti Ispanijon. Būti kitu žmogumi. Tik šiaip prisiminiau…:)