Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Tinklaraštis http://ligita.xz.lt (taip, maniškis!) nuo seno garsėja kaip konkursų bei rinkimų kampelis, kuriame nuolatos siautėja visokie netikėtumai. Bet po paskutinių rinkimų „Mano šuo gražuolis“ įvykusių liepos 11-ąją buvau šiek tiek apsileidusi… Ką gi, metas taisytis!:)
Tad iškilmingai skelbiu konkursą „Skatink kūrybiškumą, ugdyk lietuviškumą“. Cha, jau iš pavadinimo tampa aišku, jog lengva nebus. Bet… Žodis „kūrybiškumas“ tuo pačiu nusako, kad bus velniškai linksma!!
O reikės daryti štai ką… Tiesa, prieš tai įspėju, kad panaši (nors tikrai ne tokia pati) idėja sklandė ir lietuviškame atlikėjo Mikos gerbėjų forume „Mika Maniacs“, tačiau ten ISTORIJA (mmm…) nebuvo baigta net ir prirašius n puslapių. Galbūt dėl to, kad nenustatytas galutinis terminas? O vat aš nustatysiu. Įsitaisyk patogiai, pristatau taisykles.
TAISYKLĖS:
1. Iki rugpjūčio 12 dienos 19 h vakaro šio įrašo komentaruose rašom gyvenimišką ISTORIJĄ. Pradžią įsibėgėjimui pateiksiu aš (žr. žemiau).
2. Komentaro laukelyje galimi 1-3 sakiniai, tačiau per dieną jų skaičius neribojamas. Tiesa, gerbkim kitus ir per daug neįsišėlkim dviese ar trise rašyti, nes paskui bus sunku atsekti siužetą.
3. Patartina, kad rašydami nebijotumėt pasitelkti savo neaprėpiamo kūrybiškumo bei vidinio nusiteikimo. Be to, norėčiau, jog rašytumėt tik lietuviškomis raidėmis ir vengtumėt bereikalingų skolinių ar barbarizmų (pavyzdžiui, „bukietas“, „čecholas“, „cop’inti“ ir pan.).
4. Stebėkim teksto rišlumą ir loginius akcentus. Jeigu tarkim Kazys pėstute patraukė į parduotuvę, tai lyg ir nederėtų kitame sakinyje rašyti, kad užvakar Kazys susilaužė koją. Tiesa?;)) Na, nebent išsivystytų fantastinė epopėja…
5. Nedėkim jokių nuorodų ir daugiau nei vieno geltono veidelio (jie gaunami po žodžio padėjus tarpą ir panaudojus tokius simbolius: „:)“, „:P“, „:D“, „:(“. Paprasčiausiai dėl to, kad jūsų komentaras neliktų ilgam kyboti ore. Kitokius veidelius galima dėti nesibaiminant =)
PASTABA: Jei tarkim tu esi naujas komentatorius, tuomet pirmasis tavo komentaras, deja, tikėtina, jog nugarmės į nežinią… Bet juk tai visai menka auka palyginus su tuo, kad po patvirtinimo tu galėsi šėlti su visais kartu rašydamas šią istoriją?!
6. Prieš publikuodami savo sakinį (-ius) nepatingėkit kitame lange atidaryti tinklaraščio ir patikrinti, ar tuo metu, kol jūs rašėt, kas nors neįsigudrino to padaryti pirmiau.
7. Žinot, man reikia kelių solidžios vertintojų komisijos narių (nors jie irgi galės būti istorijos kūrėjais). Rašykit man el. paštu liracula@gmail.com
Taisyklės taisyklėmis, o dabar paplepėkim apie prizus.
PRIZAS
Jis ne mažiau puikus nei šis konkursas. Ir tai bus… Vienetinis šios istorijos egzempliorius popieriniu formatu su mano pieštomis iliustracijomis!:)
Tokia kaip ir knygelė. Su kūrėjų vardais ar pseudonimais. Su vidine ugnele. Gi kur jūs matėt ką nors panašaus?
Kurkim. Draugaukim.
Beje, veikėjais galit būti nors ir jūs patys…
O dabar pristatau istorijos pradžią ir jau kitapus ekrano matau kaip jūs šypsotės ir pamažu leidžiate jus užvaldyti kūrybiškumui… Niam niam…
ISTORIJOS PRADŽIA
„Švietė gatvės žibintai. Staigiu rankos judesiu vyras užtraukė užuolaidas ir išsmuko pro duris. Dūsaudamas pasileido laiptais ir vos po keliolikos sekundžių jau buvo lauke. Hm, labai keista… Toje vietoje, kur turėjo būti Valentino automobilis, stovėjo…“
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 10:53 pm
- Mmm, – visas apsinešęs tarstelėjo WU, – Pas mus universitete tarp pasirenkamų dalykų yra „Santechniko pradžiamokslis”. Tai aš jį truputį lankiau…
- Oooo, vyre, tu kietas, – paplekšnojo per petį kažkuri iš tuzino menkai apsirengusių, bet kuriam laikui primirštų merginų.
Tačiau su klyksmais ir riksmais apsitaisęs darbiniu kompinezonu vidun jau įvirto… Fredis*:
- Girdėjau liūdit? Bičai, eikit šen!
Mostelėjo ranka kompanijai kostiumuotojų.
Zita rugpjūčio 8th, 2009, 10:59 pm
Čia kažkas nesilaiko taisyklių (1-3 sakiniai) Ryšio nebepagaunu. O linksmybės dar tik prasidėjo.
Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 11:03 pm
Zita, tai kad labai sunku į jas sutilpti Iš tikrųjų tai gal reikėtų trumpiau. Aš pasistengsiu. Tikėkimės pasistengs ir Auksinis kardas. O ryšį organizuojam kartu…
Auksinis kardas rugpjūčio 8th, 2009, 11:30 pm
Vien dėl trumpesnių replikų ryšio daugiau nebus, o literatūriškumo tikrai mažės. Pats tempas, kaip pastebite, lėtėja, taigi nieko baisaus. Bet didesnio vyksmo nuoseklumo, rišlumo laikytis vertėtų.
. rugpjūčio 8th, 2009, 11:37 pm
Iš KGB archyvų – vyresniosios mokslinės bendradarbės L. foto – prieš, bendradarbiavimo metu ir po:
http://www.authorstream.com/Content/Abbott-8838-Fantastic-Pictures-fantastic-pictures-images-photos-45508-22163-ppt-powerpoint-180_135.jpg
http://us.123rf.com/400wm/400/400/wildcat78/wildcat780705/wildcat78070500031/909100.jpg
http://i135.photobucket.com/albums/q132/hotsauce23j/GasMask.jpg
. rugpjūčio 8th, 2009, 11:53 pm
Ir vieninteliai kadrai, kur agentė L. be kaukės- tikruoju veidu:
http://www.youtube.com/watch?v=959L8ugxu8k&feature=related
Auksinis kardas rugpjūčio 9th, 2009, 12:08 am
WU dar ilgai šnekučiavosi apie santechniką su palankiai nusiteikusia išdykautoja – tiek ilgai, kad caksėjimas nutilo savaime. Matėsi, kad jis jau įgijo supratimą apie gedimų šalinimo būdus.
Zita rugpjūčio 9th, 2009, 8:49 am
Juos apsupo raminanti tyla ir gili tamsa. Mat triukšmaujanti kompanija jau buvo kažkur išsidanginusi.
- Ech, kaip gera, – pagalvojo WU, ir daugiau jau nieko nebegalvojo.
Auksinis kardas rugpjūčio 9th, 2009, 11:24 am
Deja, tai jam brangiai kainavo.
Ligita rugpjūčio 9th, 2009, 11:42 am
Tuo metu virtuvėje sėdėjo: Juozas, KGB nykštukas, Zita, stilistas Jonas ir Fredis* išspyręs savo kostiumuočių draugiją pro duris.
Liracula buvo paskirta apsvaiginti WU ir išmušti jį iš vėžių, kad tas nebesusivoktų kur esąs ir prarastų logišką mąstymą. Pasirodo tai KGB gvardijai daug labiau tiko jaunuoliai nei „pirdylos” virš penkiasdešimties.
Auksinis kardas rugpjūčio 9th, 2009, 12:57 pm
Taip jau sutapo, kad Liraculos darbą anksčiau už ją spėjo atlikti neelitinė gatvės mergina – Liracula dėl to kiek nepatoginosi ir dengė spenelius dviem sidabriniais šaukšteliais. Visi tylėjo.
Kalbėjo šešėlyje tūnojęs Račas. Kalbėjo įsakmiai, tad galima buvo spėti – jis čia, pagal rangą, vyriausias. Tik spėti, nes jis tuokart tikrai nesegėjo pulkininko antpečių.
. rugpjūčio 9th, 2009, 12:57 pm
„Aha, pirdyla” – pagalvojo pirdyla ir …..
Zita rugpjūčio 9th, 2009, 1:00 pm
ir patikrino ar kišenėje tikrai yra daiktas panašus į pistoletą.
. rugpjūčio 9th, 2009, 1:03 pm
Kitoje gi buvo pasas:
Petras Ignotas Romas Dominikas YLA
. rugpjūčio 9th, 2009, 1:07 pm
Tasai YLA, kad išsiskirtų iš kitų, turėjo net savąjį herbą, kuklų ir be jokių ten liūtų/karūnų:
http://www.ngo-pird.org/images/logopird.gif
Ligita rugpjūčio 9th, 2009, 2:34 pm
Tačiau niekas nežinojo, kad Juozas vaikšto su padirbtu asmens Petro pasu, o ši paslaptis vyrą iškėlė šiek tiek aukščiau virš kitų, net velniažin iš kur išdygęs A. Račas nebebuvo kliūtis prieš nedorus darbelius.
Jam gi buvo pakuždėta, kad jeigu tinkamai sudoros ir leis išvežti į KGB’istų biurą jaunąjį WU, tada jis gaus lagaminėlį su IKI gėlytėmis. Dėl to buvo verta stengtis, tačiau viduj juto lyg ir kažin kokį sąžinės graužulį, jog išduoda draugą su kuriuo taip neseniai tąsėsi Labanoro girioj (ech, vos savaitės senumo įvykis ir jau šitokia nostalgija sukilusi!).
. rugpjūčio 9th, 2009, 2:44 pm
Ilgoji, visur ir visaesanti Maskvos ranka pasiekė, kad slaptų žinių perdavimo kanalas, maskavimosi tikslais pavadintas PIRD veiktų be sutrikimų ir vizualiai – padidinus vaizdą 1000 procentų;
http://th02.deviantart.net/fs31/150/f/2008/202/3/f/PIRD_DEMON_KING_by_HEMACHI.jpg
Ach, nekaltosios megztosios berėtės, kiek jų pateko į visiškų juozų ar net petrų pinkles…. net naiviosios tinklaraštininkės ir tos …
Ligita rugpjūčio 9th, 2009, 4:07 pm
… atsilaikė reta… Bet metas grįžti į realybę: panašu, kad studenčioko dienos buvo suskaičiuotos.
Juozas už nugaros slėpdamas pistoletą (su migdančiais šoviniais) jau artinosi prie bičiulio, o atokiau plevėsa Fredis* intensyviai gretinosi prie Zitos norėdamas jai išaiškinti kodėl elektra atsirado taip pat greitai kaip ir pradingo.
Auksinis kardas rugpjūčio 9th, 2009, 4:28 pm
WU, suglebęs, galvojo kaip galėtų apsaugoti daugiau Utenos nepilnamečių. Galvojo prisimerkęs, o lemtingas likimo posūkis jau alsavo pakaušin. Trumpu judesiu Juozas ten įrėmė Makarovo vamzdį. Negražbyliavo. Pasakė trumpą „Ku-ku”.
Auksinis kardas rugpjūčio 9th, 2009, 8:09 pm
Daugiau nekalbėjo. Nuaidėjo kurtinantis šūvis. Po nevalingos aimanos stojo spengianti tyla…
Dar nesuvokdamas kas įvyko , perkreiptu veidu, WU nedrįso atsigręžti.
Ligita rugpjūčio 9th, 2009, 10:01 pm
Ant šviesių grindų tysojo ne jis, o Juozas… Pastarąjį parguldė… Artūras Račas! Žurnalistas neištvėrė to fakto, kad KGB veikia šitaip atvirai, taigi, sutelkęs visą drąsą, pasidarbavo iš peties – mokyklos laikų šaudyklė suveikė puikiai.
WU rugpjūčio 9th, 2009, 10:31 pm
Yra manančiųjų, kad Artūrui drąsos suteikė tas faktas, kad žurnalistas ne kartą viešoje ervėje buvo kaltinamas kolaboravimu su Kremliaus jėgos struktūromis, todėl norėjo išsklaidyti bet kokias abejones apie savo reputaciją.
Ligita rugpjūčio 9th, 2009, 10:59 pm
Ir ką? Didvyrišku poelgiu bent kiek apmalšinęs Lietuvoje sklandančius gandus, jis nuėjo į koridorių autis sportinių „Adidas” batelių, nes ryt į BNS’ą.
Tuo tarpu Liracula užsidegė sunkiai paaiškinamu entuziazmu:
- Ei, į spintą apalpėlio kūną, į spintą!!!
Jos srėbtuvę greitai užčiaupė Zita metusi reikšmingą žvilgsnį į rankinį laikrodį:
- Mmm, akivaizdu, kad nei saiko, nei laiko žmonės nežino…
Čirpė žiogai.
Auksinis kardas rugpjūčio 10th, 2009, 8:16 am
Skaitytojui derėtų sužinoti, kad „Adidas” reikmenys gali būti pagaminti ne tik Kinijoje, Vietname ar Indonezijoje. Ir jau tikrai ne Vokietijoje, kur palaidotas Adolfas Dassleris. Pulkininko Račo išmanūs bateliai buvo kruopščiai pagaminti Pamaskvėje.
Šrekis rugpjūčio 10th, 2009, 9:07 am
… kažkur fone vis garsesnis ir įkyresnis darėsi iki skausmo pažįstamas garsas – pipip, pipip, pipip, pipip… Taip, supratau. Eilinis sapnas. Net gi apie Račą. Tai jau kažkas naujo… Blogai, gerai?? Nežinau. Reikia keltis. Po velnių šiandien gi pirmadienis.
Ligita rugpjūčio 10th, 2009, 11:09 am
Be galo maudė galvą. Meistriškai įšokau į nutrintus džinsus, užsivilkau marškinėlius ir po poros minučių jau dardėjau su mieliausiu džipuku. Pasukau veidrodėlį į save:
„-Aha, gražus, mėlynė paaky, žandai išpurtę… Kur mano akiniai nuo saulės?”
Tiesa, tuščiuose (?) namuose liko kai kas iš praėjusios nakties…
. rugpjūčio 10th, 2009, 11:59 am
„STOP!!! Nufilmuota, o ir juostos ten gal nebuvo” – griežtas režisieriaus Kalakevičiaus balsas perliejo visus šaltu dušu – Scenaristą su kompanija pas mane ir – su aiškiu, trumpu scenarijaus reziume, tik tos dalis, kur jau nufilmuota. Kitiems – pertrauka iki ….”
Šrekis rugpjūčio 10th, 2009, 12:27 pm
„hmmm”… mintyse suabejojo šalia stovėjusi pagyvenusi valytoja. „Vargu ar šis serialas turės pasisekimą”.. pagalvojo ir nuėjo rinkti šiukšlių. Daug ji visko matė kai prieš gerą dešimtmetį įsidarbino kino studijoje – visokio plauko meno ir menininkų.. „ne mano reikalas, svarbu, kad mažiau šiukšlintų” – vis dar panosėje su savim bendravo..
Ligita rugpjūčio 10th, 2009, 1:38 pm
… darbuotoja vardu Elena, kitų žaismingai šaukiama Muse, Musele. Aš buvau žiauriai nepatenkintas aplinkui vyraujančiu chaosu, todėl priėjau prie rožių medelio auginamo kolegės ir riebiai spyriau į vazoną, kad net per -iolika metrų garsas pasklido. Nutariau paskambint Valentinui:
- Žinai, ką? – pradėjau, išgirdęs ploną balselį – Man toks jausmas, kad vakar kažkas įvyko, bet niekaip nepamenu kas, gal tu kartais šiandien po darbo sutiktum su manim nuvaryt pameškeriot ir paplepėtumėm kaip ir kas?
. rugpjūčio 10th, 2009, 2:24 pm
„…ne, iki, o lygiai valanda – režisierius pasižiūrėjo į laikrodį ir užbaubė – Kur asistentė? Lia, eik pas scenaristus, paruoškit trumpą siužeto reziume… Ir – visų veikėjų sąrašą. Bėgte”
Visi nuščiuvo, nes režisierius naujosios asistentės keistu vardu Lia rimtu veidu paklausė:
- O ką mes čia sukam- trilerį, komediją ar melodramą?
Ką atsakė režisieriui toji ant dailių kojų stypčiojanti žalga nieks neišgirdo.
Šrekis rugpjūčio 10th, 2009, 3:17 pm
..o ką suka ji ir negalėjo žinoti. Jauna, graži, pilna jaunatviško entuziazmo palikti savą ir nepakartojamą pėdsaką lietuviško kino istorijoje staiga suprato atsidūrusi visiškų bepročių kompanijoje. Visiškai pasimetusi ji matė tik vienintelę išeitį.
Ligita rugpjūčio 10th, 2009, 9:47 pm
Jetau, na kodėl jūs viską filmavimui nurašot? Siūlau taip: ryte atsikėlė Juozas (nes jis nebuvo užmuštas, o tik sužeistas) ir išskubėjo į darbą kino studijoje. Jis ir kalbėjo telefonu su Valentinu apie žvejybą. Ten pat dirba toji Lia, tad veiksmas netikėtai… Peršoko į jos asmenį. Atsiprašau, jog čia aiškinu, bet dieną vos „nesusimaliau” x)) Taigi…
Mergina nutarė pabėgti iš studijos. Klykdama čiupo rankinę ir pajudėjo durų link. Demonstratyviai atsisuko, nes už nugaros išgirdo piktdžiugišką kikenimą:
- O jūs, poniute, kur?
Režisieriaus veido mimika nežadėjo nieko gero.
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 10:29 am
Tęsiam tęsiam. Iki rytdienos 19 h turim baigti )
Šrekis rugpjūčio 11th, 2009, 12:28 pm
Juozas. Stengdamasis paslėpti savo akis ir pavargusį pirmadieninį žvilgsnį po juodais akiniais jis žengė ryžtingą žingsnį į priekį ir visiems sušuko:
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 1:11 pm
- Būti ar nebūti,— štai mįslė.
Kas prakilniau: ar nusilenkti dvasioj
Strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo,
Ar su ginklu prieš negandų marias
Į kovą stot ir jais nusikratyti? (V.Š.)
Pusė ten esančiųjų krito iš juoko, o Lia net stabtelėjo paklausyti kas vyksta. Atmosfera pagyvėjo, operatorius ėmė reguliuoti filmavimo kamerą.
Šrekis rugpjūčio 11th, 2009, 2:57 pm
..pasidžiaugęs trumpam nuimta įtampa ir išlaukęs tinkamo momento Juozas nepastebimai išsliūkino lauk. Jo galvoje sunkiai rišosi paskutinių dienų įvykiai. Užkurta cigaretė turėjo padėti tuos įvykius padėlioti į lentinėles. Tačiau netikėtai kišenėje suspurdo telefonas. „O, velnias” pagalvojo Juozas. Trumpam sustingusi Juozo povyza akivaizdžiai rodė, kad skambinantysis žmogus jam daug ką paaiškins..
Ligita rugpjūčio 11th, 2009, 3:43 pm
Čia gal šiek tiek per ilgai prirašysiu…=)
- Na? – bandydamas apsimesti kuo abejingesniu tarstelėjo tik atsiliepęs.
- Mes privalome susitikti, nes kai kas čia vyksta… – sunkiai alsavo WU – Taviškis KGB’istas ruošiasi tiesioginei transliacijai LTV studijoje. Panašu, kad paskelbs kompromituojančius faktus, dar ir bombą minėjo.
- Kas kas? Maniškis KGB’istas? Pala, kas?!!!
- Gerai, žinau, jog vakar kaip reikiant šėlom – moteriškaitės ir pan., bet, prašau, nesušik visko dar labiau.
- Bet aš nieko neprisimenu, nesuprantu apie ką tu kalbi…
- Gana seilėtis, važiuoji arba važiuoji. Tavo rankose visos Lietuvos likimas.
Šrekis rugpjūčio 12th, 2009, 8:50 am
..visiškai nesupratęs iš kur pas studenčioką WU staiga atsirado toks akiplėšiškumas, Juozas paspartino žingsnį. Skubėdamas į LRT studiją jis staiga suprato, kad yra tik labai maža didelio žaidimo dalis. „Sraigtelis, po velnių. Po gerų 30-ties ištikimos tarnybos metų, kažkoks mažas nereikšmingas sraigtelis”. Su kiekvienu mintyse suformuotu žodžiu, Juozo viduje, geometrine progresija, didėjo pasiryžimas būtent šiandien visiems įrodyt, kad jis kažko vertas. LRT apsaugos kameros užfiksavo į patalpas įeinant labai keistą tipą. Iš to tipo veido išraiškos buvo galima aiškiai suprast, kad šiandien LRT kažkas įvyks..
(panašu, kad visi metė šį rašymą, todėl belieka padėti Ligitai baigti )
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 12:09 pm
Keistasis atėjūnas kairėje rankoje nešėsi lagaminėlį. Už ausies kyšojo cigaretė, degtukas lindėjo įkąstas dantyse…
Iš kitos pusės ėjo Juozas. Jiedu prasilenkė. Nepažino vienas kito. Tiksliau, KGB’istas pažino, bet apsimetė nepažįstąs… Jis pradžiai užėjo į elektros skydinę…
O tuo tarpu WU sušuko išvydęs artėjantį bičiulį:
- Pagaliau, pagaliau… Mes turime apieškoti patalpas. Kol dar nevėlu. Jeigu netyčia jis išlys į tiesioginį eterį, mums galas.
Šrekis rugpjūčio 12th, 2009, 1:29 pm
..studijoje buvo karšta visomis prasmėmis. Tvyranti įtampa žadėjo tik vieną – kažkuri iš priešiškų pusių šiandien žiauriai kris.. Pusmėnulį primenančia forma buvo susodinti visi pagrindiniai šios istorijos veikėjai. „Pagaliau atėjo laikas paskutiniam lemiamam mūšiui gyvenime” pagalvojo iki kritinio taško bebaigęs susireikšminti Juozas.
Ekrane iš lėto keitėsi skaičiai. 3, 2, 1 .. ir…
.. ir užsidegusi raudona maža lemputė pradėjo didžiausią paskutinių metų..
(grynos nesąmonės ne kitaip )
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 2:01 pm
… renginį „Tegyvuoja Tėviškėlė!” Ši laida sulaukdavo nežemiškų reitingų nuo pat 1999-ųjų, kai tik startavo pirmoji išskirtinė laida. Šįsyk jai ir visiems studijoje sėdintiems žiūrovams grėsė pavojus.
Juozas su WU stovėjo užkulisiuose. Laidos vedėja pradėjo:
- O dabar kviečiame mūsų laidos svečią Vladimirą Kazakevich atvykusį tiesiai iš… Sankt Peterburgo.
KGB’istas ruošėsi savo darbeliui. Taisėsi marškinius, užsidėjo peruką, užsiklijavo ūsus, kad deramai apsimestų tuo, kuo nesąs. Nedaug trūko iki jo pasirodymo…
(gal kaip nors išsuksim )
Šrekis rugpjūčio 12th, 2009, 2:35 pm
- studijoje bomba! – tiesiai šviesiai pakankamai ramiai visiems žiūrovams tiek kitoje ekrano pusėje, tiek keista likimo valia atsidūrusiems viduje, pareiškė svečias iš Sankt Peterburgo.
Per kelias sekundės dalis suakmenėjusių veidų akivaizdoje svečias mikliai atrakino diplomatėlį. Kameros automatiškai pritraukė vaizdą ir žiūrovai iš arti pamatė..
..popieriaus lapą su užrašu – http://www.fredis.lt
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 2:47 pm
Į sceną pabiro mergaitės su balionėliais ir trumpais sijonėliais. Visi prapliupo juoktis. Bet neilgam, nes mikliai suprato tapę reklamos aukomis. Stambi Rusijos bendrovė „Mirštu dėl tavęs” pasamdė agentą, kuris ir užvirė visą šitą košę. Taip, tai tas pats vadinamasis KGB’istas.
Juozas užvertė galvą ir tarė:
. rugpjūčio 12th, 2009, 2:51 pm
2
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 2:56 pm
WU nesusivokdamas ką tai galėtų reikšti nusprendė pasitikslinti. Išgirdo:
- Biče, jie sės už tokias akcijas. Neetiška.
- Mmm… Tiesa. Aš irgi pasijutau kaip maustomas ožys.
Šrekis rugpjūčio 12th, 2009, 3:08 pm
- supratau, po velnių biče, aš tik dabar viską supratau. Juozo galvoje po truputi, iš lėto, tarsi iš gerai suvelto siūlų kamuolio pradėjo vyniotis teisybės siūlelis..
..tuo metu studijoje įsivyravo visiška betvarkė. Kažkas bandė kažką suimti, sulaikyti, tačiau vyravo bendra nežinomybė kas kam tarnauja.
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 4:22 pm
Vis dėlto, galiausiai buvo suimtas… Tas, kas ir priklauso. Jis – KGB nykštukas, agentas ar kaip jis ten vadinosi.
Žiūrovai galėjo lengviau atsikvėpti, o pasibaigus grandiozinei, kad ir su nesklandumais laidai, visi laimingi išsiskirstė kas kur.
Tik va jaunasis studentėlis nerimo toliau:
- Blyn… Dėl šitų „vėdarų” neparašiau mokslinio darbo… Ir šiaip… Per tavo gimtadienį tokia Liracula buvo… Gal turi jos koordinates?
Juozukas šyptelėjo, bet prabilo tik po minutėlės:
- Ei, lekiam pažvejoti! Gi susitariau su Valentinu.
Šrekis rugpjūčio 12th, 2009, 4:42 pm
..Kažkuris iš daugelio tėviškės ežerų. Jie buvo trise, trise valtyje neskaitant katino. Tipo katino. Įmerktų meškerių fone iš lėto kilo saulė. Kažkuris pavargęs nuo pasakojamų anekdotų nutarė papasakoti savo pamokančią istoriją. Bandymas nelabai pavyko, visi po truputi užsnūdo..
Ligita rugpjūčio 12th, 2009, 5:57 pm
… o atsibudo šalimais… Milžiniškos palapinės! Joje grojo radijas: „Duok man lašą meilės lietaus, Duok man lašą juoko gaivaus, Duok man…”
Vyrams pasidarė labai smalsu kas gi ten lindi…
Ligita rugpjūčio 14th, 2009, 5:28 pm
…, tad jie nesusilaikė neįkišę „snapų” vidun. Gi durelės buvo praviros.
Liracula mosavo peiliu: tepė sumuštinius.
Zita ištiesusi kojas svajingai dairėsi į stogelį ant kurio (išorinėje pusėje, t.y. lauke) ropinėjo musė ir vabaliūkštis.
Fredis* glostė savo alkaną pilvą.
Mmm, tvyrojo kone šeimyniška idilė.
Ir taip kelias dienas ir naktis.
Piliečių tilpo ir daugiau, nes ten ne šiaip sau dvivietė „būdelė”…
Kalbama, kad WU mokslinis darbas buvo įvertintas geriausiai.
Ir dar kalbama… Ech, maža kas, svarbu viskas baigėsi laimingai.