kietasArtūro parekomenduotą knygą „Kietas nusileidimas“ perskaičiau jau tikrai seniai, bet vis galvodavau… Ką čia rašysiu, gi iš manęs prasta ekonomistė – nei su vertybiniais popieriais dirbu, nei akcijų turiu, nei labai tvarkingai išlaidas paskirstau, žodžiu, esu statistinis žmogelis. Tik po to – buldinkšt! – supratau, kad daugiausiai ir skaičiau apie tuos statistinius. Staigiai praturtėjusius, staigiai kritusius. Buvo pikta skaityti ir pamažu aiškiai suvokti, kad su pinigais juokai menki, tad reikia neužsimot ne pagal išgales, bet… Gal ir gerai taip išgąsdintam būti, nes kuo anksčiau pamatai kaip viskas iš tikrųjų, tuo atidžiau žvelgi į rytdieną ir turi daugiau laiko taisymuisi, jei prisidirbai.

Tiesa, perskaičius šią knygą… Bent jau man norėjosi ne rūpintis pajamomis, bet išlaidaut išlaidaut… Užmiršt, kad rytoj reikės gyventi ir skrist! Gerai, kad tik iš pradžių:) Skaitymas skaitymu, sėdėdamas fotely visada gali linksėt galva ir sakyt: „Na taip, užjaučiu aš tą Estiją…“, bet niekada negali žinoti kokia kariauna užpuls tavo kiemą ir kas nutiks, jei tuo metu būsi neapsiginklavęs…

Baisu? Verkt, depresuot, eit gult? Ne, nes tai tobulas optimizmas. Įsivaizduok tau sako: „Gali gyventi labai gerai, tik turėk proto“. Manau, kad optimistiškiau nebūna. Štai ir knygos autoriai savo darbo pabaigoje atskleidžia tokią mintį:

„Nėra jokios priežasties netikėti, kad Estija kaip ir Švedija prieš 15 metų iš šios krizės neišeis būdama stipresnė nei kada nors anksčiau.“

Tereikia Estiją pakeisti į Lietuvą…

Dar įdėsiu pasakaitę apie žiogą ir skruzdėlę. Negalėjau jos ignoruoti, kai toookia graži;))

„Žiogas klausia skruzdėlės, kodėl ši dirba tokią gražią vasaros naktį, užuot dainavusi. Skruzdėlė atsako, jog turi sukaupti maisto ilgai žiemai. Žiogas ima juoktis iš jos, tačiau, atėjus žiemai, skruzdėlė išgyvena, o žiogas badauja. Estijos žiogas tikriausiai galvojo, kad vasara niekada nesibaigs, nes jis buvo jaunas ir niekada žiemos nematė. Vakarėlis baigėsi, o po kiekvieno ilgo ir pašėlusio vakarėlio ryte laukia labai stiprus galvos skausmas.“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“