navakas1 Tranzavimas. Trys drūti vyrai stabdo pakeleivingus automobilius. Po kelių akimirkų (o gal šimtmečių?) vienas sustoja. Prabangus, didelis, blizgantis. Dureles praveria, spėju, kostiumuota (nes kaipgi verslininkas be kostiumo?) žmogysta. Nužvelgia būsimus keleivius, neramu sieloj. Klausia: „Tai ką dirbat, kad iki šiol automobilio nenusipirkot?“ Lietuvių tautai žinomas režisierius pasimuisto – negi sakys esąs režisierius. Meistriškai sukuria: „Na, aš dailininkas.“ Verslininkas nužvelgia G. Grajauską: „O tu ką, gal poetas?“ Kaip ironiška, vingru, Gintaras Grajauskas gi iš tiesų poetas. Hm, o kaži ką į tai atsakė šį nuotykį iš realaus gyvenimo papasakojęs poetas bei eseistas Kęstutis Navakas?

Taip, šią savaitę per paskaitą „Teksto rašymas“ mes, filologai, turėjom susitikimą su esė rinkinio „Du lagaminai sniego“ autoriumi Kęstučiu.

Eseistas, poetas ar „vinilistas“ (ups, netrukus pasiaiškinsiu už tokį keistą žodį), vos tik įsitaisęs studentiškoj kėdėj, pasiskundė: „Poetas sėdėdamas savo terpėje, beveik niekur neišeidamas, jautiesi kaip Robinzonas Kruzas…“

O toliau – pasipylė klausimai kaip iš nekiauro rėčio! Be abejo, daugiausiai juos užduodavo dėstytoja Audinga Peluritytė – Tikuišienė, bet buvo ir šiek tiek mūsų kartos įsidrąsinusių jaunuolių. „Poezijos pavasaris“ yra negerai, kai kurios premijos netikros ir keliančios įtarimą, grafomanija – gamtos dalis, tai kas dar netapę kultūra, per knygų mugę gali būti taip išgirtas, kad pasijusi lyg perrištas šventinėmis juostomis – pagrindinė susitikimo tema buvo kūryba. Kaip jau supratot, ne tik pačio Kęstučio Navako, mus domino jo požiūris ir į kitus autorius. Kiek sužinojom? Tiek, kiek galėjo atskleisti į viešumą po ilgo laikotarpio patekęs Robinzonas:)

Beje, jeigu iš šio straipsnio pradžios susidarėt nuomonę, kad Kęstutis – nuskurėlis, marš į apgavysčių inspekciją. Jis visai nenuskuręs, priešingai – netgi labai turtingas. Palėpėje turi sukaupęs apie 50 tūkst. litų vertės vinilo plokštelių kolekciją.

„Vinilo plokšteles teberenku ir vertingiausios man tos, kurios mokykloje per pertraukas švytėte švytėdavo iš po mūsų skvernų.“ – skelbiama knygos „Du lagaminai sniego“ nugarėlėje. Hm, kvepia gurmanišku pomėgiu…

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt