sj„Tas jaunimėlis nieko nemoka…“, „Užauk visų pirma“, „Lekia kaip be galvos“, „Argi aš tau nesakiau?“, „Sulauksi mano metų, žinosi“ – tokiomis ir panašiomis frazėmis vėsinamas šiuolaikinis jaunimas.

„Neaiškink, aš ir taip viską žinau“, „Jau manęs tai neperkalbėsi“, „Pats pabandysiu ir žinosiu“ – atrėžia.

Pernelyg visur skuba, nori greitų rezultatų, nesitaiksto su vyresniais – žodžiu, galima pamanyt, kad dėl visų pasaulio bėdų kalčiausias jaunimėlis.

Susikaupęs, nesiblaškantis, kur nereikia, gyvenantis daugmaž sėslų gyvenimą – toks tipiškas senimo portretas. Tipiškas?! Gal ir taip, bet mano svajonė būtų ne kas kitas, kaip nepriekaištingas derinys. Patirties ir nepatyrimo, pastovumo ir spontaniško judėjimo, mokėjimo ir mokymosi. Bet kaip to pasiekti? Nejaugi tik su pirmaisiais žilais plaukais?

Kažkas čia aiškiai ne taip. Padėkit, jaunimėlis nerimsta:)

Šaltiniai: nuotraukos – http://www.dustylens.com, http://blog.nj.com, http://farm1.static.flickr.com, http://wwwdelivery.superstock.com