Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Nenumaldomai artėjant Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai (gegužės 7-ąją) nutariau, kad būtų smagu padiskutuoti susijusia tema. Šįsyk tebūnie apie jas… Knygas.
Šiuo metu į mano kiemą atkeliavo sunkiai paaiškinamas dalykas – kone vienu metu pradėjau skaityti tris knygas!;) Žinau, kad tai prie gero neprives, nes dėmesis barstomas visur, jo nesukoncentruojant ties vienu objektu, tad, spėju, greitu laiku reikės taisytis. Be to, egzaminai jau birželį… O dar ne per seniausiai sužinojau pritrenkiančią žinią – dalyvausiu interneto ir tinklaraščių konferencijoje „Login 2009“. Viešpatėliau. Marga marga. Ir man tai patinka! Oj, nuklydau nuo temos… Grįžtam prie knygų.
Tai štai. Pirmoje klasėje taip bijojau raidžių, kad net sykį išrėžiau mamai: „Aš niekada gyvenime neišmoksiu skaityti!“ Tfu tfu tfu, mano rūsčiosios pranašystės visgi neišsipildė! Ir gerai, nes tada aš būčiau ne visai aš. Kodėl? Tiesiog nuo pat mažumės knygos man vaidina ypač svarbų vaidmenį. Per jas ir akis susigadinau!!!:)) Tiesa, studijuodama lietuvių filologiją buvau šiek tiek iškraipyta kaip skaitytoja, tad kurį laiką ilsėjausi nuo intensyvaus skaitymo, nes paprasčiausiai tokiais tempais ir kiekiais mums reikėjo (ir tebereikia, bet grožinės literatūros mažiau) skaityti, kad… Buvo galima ilgam prarasti knyginį apetitą. Tačiau kas užgimė, atvertus lapus vaikiškos knygutės, taip lengvai nemiršta. Mmm… Apetitas grįžo, kaip jau minėjau, ir netgi su kaupu. Einu pavalgysiu (šypt), bet prieš tai… Dar šis tas.
Žinau, kad yra žmonių, kurie nemėgsta skaityti knygų. Vienam jų (nesakysiu kam) mokykliniais laikais tam tikro kūrinio ištrauką skaičiau ir dėsčiau savas įžvalgas, nors už tą žmogų buvau jaunesnė;) Kažin kodėl kai kurie nemėgsta tokio šaunumėlio? Gal jūs tas nemėgstantysis? Tekštelkit argumentų pliūpsnį kodėl esat priešiški knygoms. Spraudžiu į kampą? Baruosi? Ne, jokiu būdu. Tik smalsauju. Kaip komentatorė Zita pasakytų: „Mane labai žavi Ligitos smalsumas – kas, kur, kodėl? Kas slepiasi jumyse? Ech, vat tokie klausimai užveda visai dienai.“ Bandysiu užvesti ir jus… Rašytinio žodžio mylėtojai. Rekomenduokit man knygų. Pastaruoju metu darausi vis žingeidesnė ir žingeidesnė… Taigi – kas, kur, kodėl?:)))
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.clpgh.org/books/images/books-leftimage.jpg
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. gegužės 4th, 2009, 6:50 pm
Neskaitykite gerų knygų- neliks laiko geriausioms. Taip sakė kažkas iš didžiųjų, tik nepaaiškino kaip. Gal tai įmanoma tik bendraujant su bendraminčiais. Turėti tokių tikra palaima, deja, ne kiekvienam lemta.
Klausdamas apie pačią pačiausią knygą, tada nežinojau ką pats pasirinkčiau. Šiandien žinau- tą, kuri padarė didžiausią įspūdį- apie … Buratiną. Pirmoji knyga iš priemiesčio bibliotekos, perskaityta vienu ypu. Praėjus daugeliui metų lygiai tą pačią, su tomis pat iliustracijomis – skaitė mano vaikai. Prieš kelis (5?) metus ją padovanojau giminaičių kaimynų pirmokėlei. Taip gavosi, jog nežinau, kokį įspūdį ta A.Tolstojaus jai…Būtų keista, jei tokį patį- pasaulis pasikeitė per tą laiką. Ir – ne vieną kart.
Labai gerai parašė R.Medinis – apie sugrižimą, deja, tą darau labai retai. Teisus Valentinas dėl to užkeikto marketingo. Man satisfakcija tai, kad vis tik dauguma to, ką rinkome sekcijuosna ir dabar puikuojais tais margais viršeliais.
Būtų šaunu Zitai pateikti, kaip rankraštį kokią nors anų laikų madingo R.Lankausko novelę ir išgirsti verdiktą
Ligita gegužės 4th, 2009, 11:08 pm
R.Medini, praėjusiais metais savo universitete turėjau puikią galimybę grįžti… Prie vaikiškų knygų! Mmm Pusmetį buvo paskaita „Užsienio vaikų literatūra”, tai ko ten tik mes neskaitėm – nepamiršom H.K.Anderseno pasakų, Tuvės Janson „Muminukų” nuotykių, be abejo, ir be Astridos Lindgren kūrybos neapsieita, bei daug, daug visko. Žiauriai patiko. Gal dar neišaugau iš to amžiaus!
Va, Taškas mini „Buratiną”… Na, iš tų vaikiškų man nerealiausiai įsiminusios knygos yra „Pepė Ilgakojinė” ir „Ronja – plėšiko duktė”. Abi Astridos Lindgren. O taip B) Myliu šią rašytoją iki šiol.
Šiaip, mokykloje labiausiai traukė egzistencialistų kūryba, čia itin gerus pažymius gaudavau. Dar ir dabar man A. Camus „Svetimas”, Jean-Paul Sartre „Siena” vienos iš pačių pačiausių.
Be abejo, fantastiškas Haruki Murakami stilius! Niam niam.
Valentinai, tų rudais viršeliais mums reikėjo perskaityt tiek ir tiek. Tiesą sakant, nuo kai kurių nusimuliavau, nes na, ne visuomet pavykdavo gauti, kai visai grupei reikėdavo. Pamenu sykį taip važiuoju troleibusu ir žiūriu: sėdi mano bendrakursė ir palinkusi intensyviai gilinasi į klasikos lobynus x)) Taip smagiai atrodo, gi „trūlike” kompanija būna, cha cha… Ne visuomet tokia, na… Gerai gerai, tyliu, bet, žodžiu, švietėmės kaip mokėjom
Dėl tos dabartinės knygų komercializacijos… Neseniai kažkur skaičiau (gal vyriškam žurnale), kad šiuo metu galima neblogai užsidirbti iš paveikslų, tačiau stabili ir netgi auganti kaina yra tik tų, laiko patikrintų senųjų genijų darbų. Spėju, panašiai ir su knygomis… Kai kuriems žmonėms, kad ir tau, Valentinai, klasika priimtinesnė, nes ji jau yra savaime vertinga, kaip praeities palikimas, literatūrinių ištakų pradžių pradžia… Jei mestelėjus trumpai: „Žinai, kad nenusipirksi katės maiše”. Nors… Kiek juokingų prisiskaitydavau ir tų senųjų kūrinių. Palygini su šiuolaikiniais… Pavyzdžiui, vienoj ankstesniųjų viduramžių knygoj (pavadinimo nepamenu) įstrigo lėkštokas humoras. Ką aš žinau… Varlės, pasikutenimai… Skaitai ir galvoji: „Siautėjo žmogeliai ir tais laikais!”
Zita, o jūs kai taip parašėt nejučia prisiminiau (bliamba, prisimenu, tik neišlenda tikslūs šaltiniai, kad nurodyčiau x)) kaip kažkas iš kino menininkų dėstė, jog kai įsilieji į tą kino kūrimo virtuvę, pradedi techniškai į viską žiūrėti, tampa sunkoka būti paprastu žiūrovu, nes pernelyg neįsijauti, o mąstai – tas ten blogai, tas ten… Sakytumei ir jums panaši situacija. Ir man buvo, bet raminuos x)))
Artūras Račas gegužės 5th, 2009, 5:25 pm
O aš vis dėlto drįsiu kelias rekomenduoti:
H.Hesė „Stepių vilkas”
J.Ivanauskaitė „Placebo”
S.Kingas „Švytėjimas”
S.T.Kondrotas „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą” (berods taip)
R.Šerelytė „O ji tepasakė miau” ir „Ledynmečio žvaigždės”
E.Docx „Kaligrafas”
I.Ilfas J.Petrovas „Aukso veršis”
G.Orwell „1984″
M.Bulgakovas „Meistras ir Margarita”
M.Katiliškis „Miškais ateina ruduo”
A.Baricco „Šilkas”
Sun Tzu „Karo menas”
F.Nyčė „Stabų saulėlydis”
…. neišvardysi gi visų…:)
…Žinau,kad gali nuskambėti kaip privalomos literatūros sąrašas mokykloje.
Tačiau kas galėtų paneigti, kad toks sąrašas iš tiesų egzistuoja…
R.Medinis gegužės 5th, 2009, 6:26 pm
Artūro sąrašas taip ir kviečia komentuoti, kritikuoti, siūlyti …vos susiturėjau. Vis tik paklausiu (patikslinsiu) – sąrašėlis tai rekomendacija būtent Ligitai (jaunai studentei), visiems ar tiesiog ką pavyko įdomaus atsiminti iš paskutinių skaitytų?
Artūras Račas gegužės 5th, 2009, 9:58 pm
Aš sakyčiau koks 80 proc. šio sąrašo yra privaloma išsilavinusio lietuvio literatūra:)
Jame ir tai, ką skaičiau prieš 20 ir daugiau metų ir tai, ką skaičiau šiemet…
Ligita gegužės 5th, 2009, 10:14 pm
R.Medini, o kas tave taip verčia susiturėti, jeigu jau net darosi akivaizdu, kad netveri savam kaily? Tik nesakyk, kad baiminiesi kritikos lavinos, kurios neva sulauksi, jei prisiūlysi tokių knygų, kurios niekam nepriimtinos, nepadorios. Gi vis tiek įdomu sužinot. Pavyzdžiui, Artūras prisiūlė įvairiausių ir ką? Be abejo, atkreipsiu į jas dėmesį bibliotekoje, knygyne, jei gausiu, atsiversiu paskaityt. „Užkabins” – prarysiu, ne – irgi išgyvensiu. Iš šio sąrašiuko esu kolkas skaičiusi tik šias knygas – A. Baricco „Šilkas”, Sun Tzu „Karo menas”, R. Šerelytę taip pat reikėjo skaityti universitete, bet prisipažinsiu, kad tuo metu susikrovė toks kalnas reikiamų perskaityti knygų, jog jos romanus perskaičiau, vadinamuoju greituoju skaitymu, kuris yra blogai, labai blogai. Pažadau taisytis B) F. Nyčės kūryba nuo senų senovės ketinu pradėt rimčiau domėtis, nes juntu kažkokią magišką trauką, tačiau, kai prieš kelis metus pasiėmiau jo knygą, rodos, pavadinimu „Štai taip Zaratustra kalbėjo” ir sukrimtau, tai galvoj dzingtelėjo, jog grįšiu šiek tiek vėliau, nes trūksta košės. Gal jau dabar jos užtektų?
Žinokit, Artūrai, toks reiškinys kaip literatūros kanonas iš tiesų egzistuoja, apie jį mums pačioj studijų pradžioj minėjo. Na sakykim taip – griūk negyvas, bet tas knygas turi perskaityti. Hm, vat čia ilgą diskusiją galima vesti… Apie vidines patirtis, konkretaus žmogaus pasaulio suvokimo vaizdą ir pan. Bla bla bla x)) Tarkim jūs pateikėt sąrašą, kaip pats sakot, iš kurio 80 proc. yra privaloma išsilavinusio lietuvio literatūra, bet garantuoju, jog kiekvieno skaityti mėgstančio žmogaus sąrašiukas vienur ar kitur būtų kitoks. Žodžiu, užsivedžiau dėstymais čia aš Visgi atsižvelgsiu į siūlymus, laukiu ir iš kitų, drąsiau.
Valentinas gegužės 5th, 2009, 10:25 pm
Aš drįsčiau pasiūlyti „Nusikaltimas ir bausmė”
. gegužės 5th, 2009, 10:43 pm
Pagal autorius:
3- autorių iš vis nežinau (Kingas, Docx ir Baricco)
1 – nežinau, bet apie knygą girdėjau (Sun Tzu)
…………………
viso 4 iš 13 , t.y. 30,7 proc.
Pagal knygas dar tragiškiau:
neskaitytos net 9 t.y. 69,2 proc.
Sauliaus Tomo Kondroto – dar prieš jo pabėgimą turėjau, laikiau bent dešimt metų, vis ruošiausi perskaityti, neprisiruošiau, išmečiau…
Labai nustebino sąraše Šerelytė, negi rimtus toji Renata rašo romanus?
Taigi, esu vos ne analfabetas, reikia kažką daryti, gal nusišauti, nes persiauklėti jau per vėlu
R.Medinis gegužės 6th, 2009, 9:05 am
Aš iš principo esu prieš „privalomos literatūros sąrašus”. Tokių skelbimas, ypač jaunam žmogui, daro atvirkštinį poveikį. Žymiai didesnis efektas būtų paskelbus „draudžiamos literatūros sąrašą” – susidomėjimas garantuotas…
Žmonės labai skirtingi – skirtingos knygos formuoja pasaulėžiūrą, o kas yra anot Artūro „išsilavinęs lietuvis” – man išvis neaišku. Galbūt yra keletas knygų, kurias „reikia būti perskaičius“ (pvz. Biblija, Iliada/Odisėja, „Dieviškoji komedija” ir pan.). Visgi yra žanrai kurie patinka labai subjektyviai (istoriniai romanai, fantastika, „fantasy”), bet negi sakysi , kad visi turi būti perskaitę Tolkieną… Vis dėl to „Ligitai spaudžiant” paminėsiu keletą autorių, kurie kažkada vertė sustoti ir pamastyti (eiliškumas neturi nieko bendro su svarbumu ):
Stendalis
Bulgakovas
O. Vaidlas
V.Hugo
R.Gavelis
Nyčė
Paulo Coelho
Zita gegužės 6th, 2009, 9:30 am
R. Medini, o ar žinot, kad draudžiamų knygų sąrašę, kurį paskelbė Vatikanas, yra Biblija? Dar negirdėjau kad šitas draudimas būtų atšauktas. Šiaip jų sąrašiukas yra gana įdomus, netgi susidaro įspūdis, kad tikimasi atvirkštinio efekto.
Aš nemanau, kad gali būti privalomas išsilavinusio žmogaus knygų sąrašas. Tai jau būtų absurdas. Visų pirma tai reikštų, kad tas išsilavinęs žmogus yra lipdomas pagal bendrą trafaretą. Antra, tai reikštų, kad tie žmonės neturi savo nuomonės ir daro tai ką rekomenduoja kiti autoritetai.
Ir dar, skaitant knygą tik todėl, kad reikia, neįmanoma iš jos pasiimti jokio išsulavinimo, o tik pasidėti pliusiuką knygų sąraše. Siūlau skaityti įdomias knygas, kurias norisi skaityti.
R.Medinis gegužės 6th, 2009, 10:00 am
Zita, gal turite nuorodą į tą sąrašą? Aš jį mačiau (specializuotoje istorijos literatūroje) – Biblijos ten nebuvo, bet leidimai seni, gal jį atnaujino.. Jei rimtai, įtariu iš kur ausys kyšo.. Kažkada buvo šmėstelėjusi žinutė, kad kažkas besirausdamas Vatikano archyve, senuose draudžiamų knygų sąrašuose rado Bibliją.. Kadangi daugiau smulkmenų nebuvo, darau prielaidą, kad kalba eina apie Vatikano nepatvirtintą Biblijos vertimą iš lotynų kalbos reformacijos aušroje..
. gegužės 6th, 2009, 10:48 am
Ilgas – Pasiteisinimas sau ir prieš kitus:
**Edward Docx (g. 1972)*, reiškia, labai labai jaunas, kad tokio nežinau – ne gėda. Beveik.
**A. Baricco (g. 1958) yra vienas garsiausių italų rašytojų, “Šilkas”,savo kūrinio nevadina nei romanu, nei apsakymu. Lietuvoje, įtariu, neliko žmonių, kurie neskaitė „Šilko“.*
* Tekstas buvo atspaustas tik ant vienos lapo pusės, po to kiekvienas lapas perlenktas pusiau ir*
O, čia jau oho, gal esu ką skaitęs ITALŲ NOVELĖSe? Gėda. Beveik.
**Miškais ateina ruduo” (parašytas 1957) – M.Katiliškio meniškiausias kūrinys. Romano ašis – lietuvis ir miškas.*
Nu, gėdaaa, nu pozooras, va ką reiškia Kremliaus ranka. Rimtai.
**Amerikiečių siaubo knygų rašytojas Stivenas Kingas
-”Švytėjimas”. Rašytojas Stephenas Kingas buvo klaidingai palaikytas vandalu. Groja grupėje „Rock Bottom Remainders”.*
Kažką sako „Kerė”, sklerozė – visagalė, pasižiūrėjau, kaip tasai dainuoja (prastai), bet groja toji grupė beveik liuks, kaip kokioj jam session- kai įsivažiuoja, po kelių minučių.
Belieka tik pavydėti, kaip jie, hobistai, susirenka- vienodai trenkti meile muzikai.
Kadangi nemėgstu nei siaubo, nei mistinių- ne gėda. Beveik.
R.Medini, savo GĖDAI , bet kitai jau,( kad skaičiau – Vakaro žinių tinklalapyje ) prieš kelias dienas buvau radęs SUNAIKINTŲ KNYGŲ SĄRAŠAS. Ten buvo strps apie visai sunaikintas pasaulio knygas, sakiau pasiskaitysiu vėliau, sklerozė + tingulis padarė savo, o dabar dingo visai. Sąmokslas?
. gegužės 6th, 2009, 11:26 am
P.S. – R.Mediniui, kad nereiktų rankų teptis RESPUBLIKOJE, radau :
„Prakeiktų“ knygų paslaptis (3)
http://www.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/prakeiktu_knygu_paslaptis/
P.P.S. O čia, kaip groja tie amerikonai rašytojai, atidėję savo rašiklius, gal rasit, kur tieji karvių varpeliai?
http://www.youtube.com/watch?v=YTHo8iApZBc
R.Medinis gegužės 6th, 2009, 2:09 pm
Taškui. Mes su Zita truputėlį ne apie tą sąrašėlį kalbėjome, bet vis tiek ačiū. Kažkodėl nenustebino straipsnis apie paslaptis ir mistiką „Respublikoje”.
Ligita gegužės 6th, 2009, 3:21 pm
R.Medini, štai „Ligitai spaudžiant” paminėjai keletą autorių, su kurių kūryba, beveik visų, jau esu susipažinusi, neskaityti tik poros iš septynių rašytojų romanai. Įsimintinesni – Stendalio „Raudona ir juoda”, O. Vaildo „Doriano Grėjaus portretas”, R. Gavelio „Jauno žmogaus memuarai”, P. Coelho „Alchemikas”, „Vienuolika minučių”. Kodėl man įdomu ką jūs skaitot? Gi skaitymas – šaunus laisvalaikio leidimo būdas. Ir ir… Sužinojau ką siūlo Artūras, R.Medinis ir dabar lėksiu bibliotekon, mėgausiuos atradimo procesu, jei tik patiks Vat x)) Beje, nemanyk, kad visi jauni žmonės yra vienodi. Nors… Mokykliniais laikais prieš vasarą mokytoja mums padiktavo rekomenduojamų perskaityti knygų sąrašą. Ir spėk, kaip buvo su vienu iš romanų? Na… Pakuždėjo, kad A. Škėmos „Balta drobulė” – kupina pasąmonės srautų, esą skaitai ir pats gali įsijausti į beprotybės liūną… Ir? Per klasę nuvilnijo susižavėjimo reakcijos. Visiems gi įdomu kaip tas beprotis jaučiasi Nors jūsų minimą sąrašą reikėtų pamatyti… Taško irgi traukiantis peržvelgti… Kažkodėl tikiu, jog jei Biblija iš tiesų patenka į draudžiamas knygas tikrai taip tikimasi kelti jos populiarumą. Triukas B))
Valentinas gegužės 6th, 2009, 3:33 pm
Senasis Testamentas yra vienas iš kiečiausių trilerių, kokių man teko skaityti.
Zita gegužės 6th, 2009, 4:08 pm
Deja, nuorodos negalėsiu įdėti, nes kažkaip tai labai nesidomėjau tais dalykais. Dabar, visai neseniai skaičiau vėl toki straipsnelį. Žinau kad jis vadinosi „Index librorum prohibitorum” (“Uždraustų knygų sąrašas”, pirmasis sąrašas Romoje paskelbtas 1599 m.) Bet man atrodo, kad tas sąrašas yra pradėtas sudarinėti nuo 1559 metų, reaguojant į Martino Lutherio reformą. Jeigu domina tai galiu pasiklausti ir gal tiksliau informuoti. Bet kiek teko apie tai diskutuoti tai susidariau tokią nuomone, kad buvo kiti laikai ir kitos priemonės siekiant vienokių ar kitokių tikslų. Šiandien apie tą sąrašą Bažnyčia vengia diskutuoti.
Man ST labiausiai patinka Ekliaziasto arba Mokytojo knyga (Žiurint kuris vertimas), dar Patarlių knyga.
Ligita gegužės 6th, 2009, 7:24 pm
„Šiandien apie tą sąrašą Bažnyčia vengia diskutuoti.” – va va, ir prasideda smalsumo ugdymas
Valentinai, rimtai? Na gal, ten daug ko galima atrasti.
Zita gegužės 6th, 2009, 9:58 pm
Ligita, nu jau ten tai geriau neliskit, o tai paskui tokie smalsuoliai tiek visko išknisa, kad ir tikrus krykščionis iš pusiausvyros išmuša
Valentinas gegužės 6th, 2009, 10:12 pm
Rimtai. Yra visko:
geriečių, blogiečių, sąmokslų, mūšių, išdavysčių, didvyrių, bailių, gudruolių, kvailių, meilės, sekso, vyrų, moterų, mistikos, nelaimių, kančių, kankinimų, niekšybių, dorybių, nuotykių, įtampos ir t.t. Iš esmės, daugumas pasaulinėje literatūroje naudojamų siužetų yra vienokia ar kitokia forma aprašyti Senajame Testamenti. Pridėk dar antikos mitus ir turėsime visus be išimties siužetus.
Ligita gegužės 6th, 2009, 10:57 pm
Valentinai, na jei jau taip sakai… Tiesą sakant, nedrįsčiau labai su tavim ginčytis, nes iš esmės visos knygos yra tų ankstesniųjų tobulesnė, arba prastesnė versija. Kruopelė to, kruopelė ano, ir še tau – sutirštintas gyvenimo atspindys.
Ligita gegužės 6th, 2009, 11:00 pm
Zita, negaliu pažadėti, kad nelysiu… x))) Aš visur landžioju, man toks jausmas, kad dieneles baigsiu vykdydama kokią nors savo smalsumo operaciją… Gerai, nesijaudinkit, truputį juokauju. Šiaip tai kur prasideda religiniai dalykai, bažnyčia neišvengiamai turi savo slepiamų temų. Lyg nenorėtų sugraudinti tikinčiųjų.
Artūras Račas gegužės 7th, 2009, 1:27 am
Ir vėl aš savo trigrašį pridėsiu. Manau, kiek neteisingai išsireiškiau: tas mano „sąrašiukas” – tai tik labai maža dalis to „privalomo” išsilavinusio žmogaus sąrašo.
Be to, juk nesakiau, kad jis visas privalomas:) S.Kingas, pavyzdžiui, mane sužavėjo sugebėjimu žodžiais sukurti siaubą, „Kaligrafas” – puikiu vyro filosogfijos ir psichologijos atskleidimu, R.Šerelytę įrašiau kaip – mano subjektyviu požiūriu – puikiausiai lietuvių kalbos grožį sugebančią atskleisti dabartinės kartos rašytoją, S.T.Kondrotą – kaip J.Ivanauskaitės pirmtaką (?)…
Ir beje, visą tą sąrašą galima įveikti (labai nesivarginant ir net dirbant direktoriumi:) per kokį pusmetį. O čia suprantu susirinkę žmonės, kuriems vis dar patinka skaityti…:)
P.S. Noriu išreikšti pagarbą Taškui už jo „pasiteisinimą”. Kaip kartais neviltis apima, kai jauni „žurnalistai” nesugeba padaryti to, ką padarė Taškas: pasidomėti. Sau.
Žemai lenkiuosi.
Šiandien švenčia visi Lietuvos žmonės. Rašyk, kalbėk, skaityk - tu ir aš - Ligi Dangaus gegužės 7th, 2009, 4:30 pm
[...] Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Apie tai jau įspėjau prieš kelias dienas… Cha cha! Tad turėjot laiko [...]
Ligita gegužės 7th, 2009, 4:51 pm
O taip, Artūrai, čia būtent tokie žmonės ir susirinkę Na, spėju, bent jau tie, kurie lankosi šioje temoje. Mhm, man toks jausmas, kad iš jūsų „sąrašiuko” pirmiausiai griebsiu „Kaligrafą” arba „Stabų saulėlydį”. Vat x))
Beje, vakar visai tyčiom įlindau į vieną iš sostinės knygynų ir tenai… Jau nebetyčiom pamačiau intriguojančią storą storą knygą, ji vadinasi daugmaž taip: „1001 knygų, kurias jūs turite perskaityti per savo gyvenimą”. Cha cha, knyga apie knygas!!! Šiaip visai norėčiau pasidomėt, bet kartu būtų ir neramu išsiaiškint, jog tik itin mažą dalį teperskaičiau. Be to, iš šios serijos mačiau ir dar apie kino filmus, lankytinas vietas… Žodžiu, kaina virš 60 litų. Su nuolaida. Pradinė kaina, rodos, virš 90 litų.
Musė gegužės 7th, 2009, 7:08 pm
Sunku man išrinkti knygų topą, aš anksčiau žiauriai daug skaitydavau. O dabar grožinė literatūra kažkaip nebesujaudina, nežinau, kas čia su manimi darosi Va neseniai perskaičiau išgirtąjį A. Baricco „Šilką”, labai patiko, originalu, įdomu – bet kad paliktų bent dalį to įspūdžio, kurį kažkada paliko pvz. E. Hemingvėjus…
Užtai skaitau dabar apie rinkodarą, verslą, tai bent žinai žmogus, ko tikėtis. Patiko naujausia knyga apie „Starbuck” įkūrimą – H. Schulz „Kava su meile”.
Taigi, man didžiausią įspūdį savo metu palikusios knygos:
H. Hesse „Stepių vilkas”
E. Hemingvejaus „Kam skambina varpai”, „Fiesta”
A. Škėma „Baltoji drobulė”
R. Gavelis „Vilniaus džiazas”
E. Goldratt „Tikslas”
P. Hoeg „Panelės Smilos sniego jausmas”
M. Ondaatje „Anglas ligonis”
F. Beigbederis „14.99″ ir „Meilė trunka trejus metus”
Visiškai nesuprantu didžiulio J. Irvingo populiarumo Lietuvoje, man jis baisiai nuobodus. O kultinį P. Coelho „Alchemiką” buvau pradėjusi skaityti gal 5 kartus, bet taip ir nesugebėjau pabaigti, nors tai plona knygelė.
Ligita, aš tai vis paspoksau į „1001 filmas, kurį privalai pamatyti gyvenime”, padūsauju, pagailiu 100 litų ir padedu į lentyną
Ligita gegužės 7th, 2009, 10:47 pm
Muse, tau ne kas kitas, kaip pervargimas nuo perskaitytos grožinės literatūros gausos. Turėtų praeiti
E. Hemingvėjaus kūrybą ir aš esu skaičiusi – „Senis ir jūra”, tą patį romaną „Fiesta”. Prisipažinsiu, kad jo stilius man gal per daug lakoniškas. Na nežinau… Pavyzdžiui, kalbėjom per Vakarų literatūros paskaitas kodėl romane „Fiesta” herojų dialogai tokie, na… Pasirodo taip rašoma tyčia, norint pademonstruoti prigesusią jų vidinę savijautą. Na bent taip mums dėstė.
J. Irvingo aš tai niekaip neprisiruošiu paskaityti, nors esu bandžiusi atsiversti vieną jo romanų, bet kolkas neprilipo Tiesa, gyvai per knygų mugę šį rašytoją mačiau.
P. Coelho „Alchemikas” – paprasta, bet neprasta. Įveikiau gana greit.
Ach, nujaučiu, kad nuo šiol ir aš dūsausiu žiūrėdama į tą seriją „1001…” Mmm, taip visai smagu būtų turėt namie tokių knygų.
. gegužės 7th, 2009, 11:14 pm
Nevisai pelnytai pagirtas, malonu aišku, tai ir aš dėl knygų pasireikšiu.
Dabar domėtis kuom nors labai lengva, INTERNETAS – visaesantis ir visagalis, kaip dievas – taip kartais pagaunu save galvojant . Kaip tos Fredžio tetulės.
Hemingvėjus rašydavo stovėdamas. Po to, patogiai atsisėdęs, su cigaru ir romo stiklu, braukydavo ką parašęs. Taip ir atsirado jo stilius. Dar visą dieną negerdavo . Vandens. Vien tam, kad vakare pajustų jo skonį.
Keista, kad nieks nepaminėjo Remarko, nors gal čia prie visų
Artūras Račas gegužės 7th, 2009, 11:59 pm
Muse, visada jaučiau, kad dažnai tik vaidini… Perskaitęs knygų sąrašą, dar kartą įsitikinau…:)
Ligita gegužės 8th, 2009, 2:41 am
Taške, su tais rašymo metodais vienas vargas. Kas čia per polinkis rašyti stovint? Jau visai, gi taip galima įvairius žodžius visai nesuprantamai parašyt ir po to tikrai juos reikės drastiškai braukyti ;O Šiaip, dabar užkrito, bet mums buvo nemažai pasakota apie Hemingvėjaus mūzą… Moteriškę. Jeigu neklystu, ji ten prisidėjo prie kai kurių procesų. O žinai ką? Tu man pasakyk – kodėl E. Hemingvėjus negražiai baigė savo dieneles? Paspruko…
Žinok, dėl Remarko buvo (yra?) mano kambariokė pamišusi. Net vokiečių kalbai referatą apie jį ruošė B)
Beje, ką be „Buratino” galėtum pasiūlyti? Na na na…
Artūrai, gal ir tiesa, nežinia… )
. gegužės 8th, 2009, 11:23 am
Būtent daug braukyti. Tai, kas parašyta nepatogiai stovint, reiškia- jau trumpai. Apie egzotišką Kilimandžaro sniegyną Afrikoje…paliekant tigrą.
Hemingvėjaus moterys, tai kiek pamenu- valdinga motina (tėvas nusižudė), dvi dukros („Dukros gaunasi tik tikram vyrui”), viena jų – aktorė, nelabai žinoma, Mariel:
http://www.childstarlets.com/lobby/bios/portraits/mariel_hemingway12.jpg
primena kažkuom Klaudia Šifer:
http://a.abcnews.com/images/Entertainment/abc_schiffer_080404_ssh.jpg
Jaunystėje buvo įsimylėjęs italę medicinos seselę , gal Agne, karo metais. Labai daug gėrė- dėl vyriško kvapo. Visada.
Man rodos, nebuvo prisirišęs prie vienos- visam gyvenimui, kaip Salvadore Dali prie savo Gala, gal klystu.
Keisčiausi jo žodžiai, kuriuos supratau tik po kokių 30 metų:
JAUNYSTĖ- TRAGIŠKIAUSIAS ŽMOGAUS METAS.
Kitą posakį, kad laiminga jaunystė gali būti tik Paryžiuje, tada supratau, dabar gal ne.
Nepaspruko. Sprunka bailiai, išeiti taip – reikia labai daug drąsos ir …egoizmo. Gal.
Musė gegužės 8th, 2009, 2:15 pm
Artūrai, būtų malonu, jei argumentuotumėte savo pasisakymą apie mano „vaidinimą”. Kuo blogas mano sąrašas?
Ligita gegužės 8th, 2009, 5:18 pm
Taške, kai pagalvoji, čia gal tuomet tyčia pasirinktas toks specialus kūrimo metodas? Išgauti atmosferai… Beje, tavo minėtas romo stiklas, gėrimas labai daug man įtarimų kelia… Apie bohemišką prigimtį. Negerai negerai.
Žinai, dėl tų moterų aš dar pasiaiškinsiu, kai netingėsiu, paieškosiu sąsiuvinio su tam tikra informacija
„JAUNYSTĖ- TRAGIŠKIAUSIAS ŽMOGAUS METAS.” – na, paporink ką supratai iš šių žodžių, nes aš bent jau kolkas nenorėčiau su jais sutikti.
O man atrodo, kad paspruko. Reikia palaukti, kol pats būsi pasiimtas, o ne nešdintis, kai tampa pernelyg sudėtinga… Be abejo, nežinau kas ten jo galvoj ir gyvenime iš tiesų dėjosi.
Musė gegužės 8th, 2009, 6:26 pm
Šiaip yra labai gera „Siluetų” serijos knyga apie Ernestą Hemingvėjų. Aš daugiau „Siluetų” neskaičiau, man jos nuobodokos atrodė, bet E. Hemingvėjaus biografija skaitosi kaip įdomiausias nuotykių romanas. Nes jo paties gyvenimo istorija yra ne mažiau intriguojanti, nei jo kuriamų personažų. Papasakočiau daugiau, bet vėl kai kas apšauks, kad vaidinu…
. gegužės 8th, 2009, 7:24 pm
Nebuvau labai didelis gerbėjas, pernelyg visi juom žavėjosi- ypač buvo madinga tokią foto (tikrai fainą) pasikabinti.
Kiek žinau, tai mėgo ne tiek bohemą, kiek keliones, ypač mėgo koridas, gal moteris ir taurelę, žvejybą.
Rašė tikrai būtent taip – ant piupitro, koregavo fotelyje.
Bet keista, negi jums nedėstė įžymiųjų, atrodo 21 principo, kaip reikia rašyti. Juos surašė Hemingvėjaus pirmojo darbdavio redaktorius ar pavaduotojas (pieška, bet proto bokštas) ,kaip koks buhalteris sunumeravęs: – 1. Rašyk tiik trumpais sakiniais. 2. Rašyk tik teigdamas 3. etc
Matyt, nebuvai toj paskaitoj, būtinai susiraski Rimtai. Labai, labai. Kvadratu.
Artūras Račas gegužės 8th, 2009, 10:50 pm
Muse, priešingai, Tavo sąrašas labai geras. Nuoširdžiai. Čia būtent ir buvo tas kartas, kai, atrodo, nesuvaidinai:)
Ligita gegužės 9th, 2009, 12:00 am
Taške, kokioj paskaitoj aš nebuvau?;O Negi toj, kur sakiau, kad buvau? Nejuokauk x)) Tiesa, žymiųjų principų mums nedėstė. Šiaip, kaip ir žadėjau, atradau savo sąsiuvinį, nurašau apie tą moterį: „Draugė (t.y. Gertrūda Stain) perkėlė jo dėmesį į pačią kalbą. Tada(?) galima įkūnyti vidinę įtampą. Atsisakė punktuacijos ženklų ir visa tai visuminio įvaizdžio vardan” (padrikokai aš medžiagą konspektavausi). Paieškojau internete kas yra toji Gertrūda Stain ir štai ką įdomesnio radau – http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(63);Article(997); Teksto autorius – režisierius Woody Allen’as. Dar citata iš http://www.moku.lt: „Romano „Fiesta” epigrafas paimtas iš Hemingvėjaus pokalbio su Paryžiuje gyvenusia amerikiečių rašytoja dekadente Gertrūda Stain: „Visi jūs — prarastoji karta”" Kolkas susidaro vaizdas, kad jiedu ne porelė buvo, tiesiog… Pagalbininkai ar kaip pavadinti.
Artūrai, Muse, viskas bus OK…
Ligita gegužės 9th, 2009, 12:04 am
O ne, atrodo, pirmosios mano nuorodos tiesiogiai neatidaro! Tai, jeigu susidomėsi, nueik http://www.google.lt ir įvesk Gertrūda Stain. Pirmoji nuoroda iš „Nemuno” bus ta, kurios reikia
. gegužės 9th, 2009, 3:27 am
Tuos principus surašė Kansas City „Star” dirbęs „Pete” Wellington . Tikrai vertėtų pasiskaityti. O rašyti kaip, tai jau kitas reikalas.
Ačiū už „Nemuną”, nesimiega, faina ten kompanija, šmaikščiai aprašyta V.Aleno …
Alice Toklas – tokią norėtųsi įsivaizduoti:
http://3.bp.blogspot.com/_OOxYZI5jLfA/Ru-dJvj3mCI/AAAAAAAAAIg/pvO-lcp6zVQ/s320/I_love_you_Alice_Toklas_LP8010.jpg
Iš tikro tai jos atrodė taip ir dar blogiau:
http://sunsite.berkeley.edu/FindingAids/dynaweb/calher/portrait/figures/I0025370A.jpg
To kubisto ispano Juan Gris – darytas Pikaso portetas tikrai panašus:
http://courses.csusm.edu/span201mh/JuanGris.Portrait%20of%20Picasso.JPG
Šiam Matiso – gal čia irgi iš šios kompanijos?:
http://images.artnet.com/images_US/magazine/books/cone/cone12-19-05-6.jpg
Ligita gegužės 9th, 2009, 1:26 pm
Tai vat, kad taisyklės ir liks taisyklėmis. Bet paskaityti, manau, verta
Cha cha, o aš tai pagooglinau, pamačiau, kad toji Gertrūda Stain – labai vyriška, trumpu kirpimu. Čia, taviškėj, dar su plačiu sijonu, o kitose… Na, tokia grynai bombaitė x))
Gražiai nutapyta Matiso kompanija.
. gegužės 9th, 2009, 2:11 pm
Juokingiausia, kad išdūrė visus Wood’is. Beskaitant ten kelis jo posakius nusisžvengiau (dėl jo knygos, kurios nėra), po to apie mėlynąjį Pikaso laikotarpį pamaniau, eilinis crazy, na kaip ir papozavimas natiurmortui etc.
Vėliau pamaniau- yra toks dėsningumas, kai ryškūs visų rūšių menininkai susirenka ( kaip taisyklė – vyrai ) apie vieną ypatingą moterį, kūniškąją Mūzą. Toks dėsnis tikrai yra, bent buvo XX amžiaus pradžios klasikams – Modiljanis, Pikaso, Matisas, Šopenas, Sand ir pan., taigi ir Hemingvėjui.
Kaip galėjo tas su pabaltiju kažkaip susijęs (žydais?) Allen Stewart Königsberg, 1935 m. gruodžio 1 d., taigi ketvirtajame dešimtmetyje, „Pirmą kartą Čikagoje aš pabuvojau antrajame dešimtmetyje pasižiūrėti bokso” ?
Gerai jis pasakė, ne tik apie save ir ne tik apie tai, ką pagalvoji iškart:
Mano smegenys: Tai mano antrasis mėgstamas organas.
Lai būna tas pirmasis – širdis ar akys. Matisas – nuostabių yra padaręs darbų, net radau piešinį. panašų į Krasausko (kur ant JUNOST), tik linija ne ta, kas labai fain.
Ligita gegužės 9th, 2009, 8:02 pm
Man tai įstrigo tai, kad, pagal šį pasakojimą, W. Alleno nosis turėtų būti sulaužyta mažų mažiausiai du kartus!
Dar stebėk, kaip jis suprato G. Stain (o gal ir visų moterų?) psichologiją: „ji tarė: ,,Ne!“ Aš tai supratau kaip ,,taip“”
Bet nemirtingiausias perliukas tai šitas: „Pikaso su ja nesutiko ir sakė: ,,Palikite mane ramybėje. Aš valgau“. Jutau, kad teisus Pikaso. Jis iš tikrųjų valgė.” Cha cha, gyvenimiška logika: jei žmogus valgo, tai jis iš tikrųjų ir valgo! x))) Ir kas gražiausia, tai įpinta bediskutuojant apie meną…
Žinai, šitą posakį apie smegenis ir kitus organus lyg ir esu skaičiusi, bet eilinį kart nepamenu kur. Šast, na ir išsiblaškėlė! :O
Musė gegužės 9th, 2009, 8:31 pm
Na gerai, Artūrai, išsisukote. O tai jau buvau pasiruošusi ilgą ir piktą tiradą savo sąrašo gynimui
Grauškite nagus visi, katrie patingėjote į tulpių šventę nuvažiuoti – labai smagu buvo, saulė švietė, tulpių milijonai, aplink Burbiškių dvarą daugybė prūdų su žaviais tilteliais, žmonės visi linksmi ir išsišiepę.
Pakapojau kaimiškų bulbų su lupenom ir šutintais kopūstais, padainavau drauge su Cicinu „truputį žemės, truputį saulės, truputį džiaugsmo šiame pasauly”, ant žolytės padrybsojau, po to dar į Šeduvos malūną užsukome, tai nieko dabar nebesuprantu nei apie politiką, nei apie Leo, nei apie krizę…
Musė gegužės 10th, 2009, 9:34 am
Ligita, dėkui dėl nuorodos į Nemuną, žaviai ir kaip visada šmaikščiai Wood’is viską apibendrino .Beje, jau turbūt rašiau, kad labai mielas paskutinis Woodžio filmas „Viki Kristina Barselona”, po kurio teko pakeisti nuomonę apie Penelopę Cruz į teigiamą pusę.
Kai paskaitai apie tą laikotarpį ir kaip laisvai žmonės gyveno (na galbūt ne visi žmonės, o menininkai), tai man tooooks pavydas apima! Maždaug – praleidome žiemą Paryžiuje, rinkdavomės pas Gertrūdą Stain, filosofuodavome, tuomet išmynėme į Ispaniją į koridą pasižiūrėti, o po to į Kubą tunų gaudyti (skardinių, anot Woodžio:).
Pasakykite man, ką reikia veikti ir kaip gyventi, kad būtum toks laisvas? Aš tai gal gana primityviai viską suvedu į didelę rinką ir didžiųjų pasaulio kalbų mokėjimą. Juk jei esi britas ar amerikietis, gali sėdėti bele kurioje pasaulio šalyje ir rašyti. Rašyti laikraščiui (kaip Hemingvėjus), žurnalui, rengti reportažus TV ir iš to gyventi. O laisvu laiku užsiimti kūryba ir bepigu ja užsiimti, jei nuolatos atsiduri nerealiose vietose ir situacijose, kurios tave stimuliuoja.
O ką daryti lietuviams su 2000 egz. tiražo knygomis ir keliasdešimties tūkstančių tiražo laikraščiais? Bepigu dailininkams, jų kalba tarptautinė. Nors kodėl tada toks savo metu gan pripažintas ir populiarus dailininkas kaip E. Bžeskas (nors man asmeniškai jo paveikslai nelabai) verčiau renkasi sintetinį popso pasaulį, nei meną?
. gegužės 10th, 2009, 12:52 pm
Oi, jus naiviosios Ievos dukros, žavios ir nepakartojamos…lengva ir šaunu jums pasakas sekti…, nes tikit Woody Allen, gimusio 1935 m. atsiminimais apie antrąjį dešimtmetį:
Vudžiui 20 metų sukako 1955 m.:
Hemingvėjus buvo jau gavęs Nobelį, jam -56 metai.
Pikaso – 74, Matisui būtų 86 (mirė 1954), Alisai -78, Stravinskiui 73, Grisas mirė 1927, Gertrūda Stain – 1946.
Taigi, tas aprašytasis antrasis dešimtmetis puikiai atsispindi Igor’io Stravinski’o regtaime, klipas toks tikrai amerikoniškas ir apie tai:
http://www.youtube.com/watch?v=zcAYewR5DW0&feature=related
Manau, patiktų ir šauniajam, šmaikščiajam ir nepakartojamam Vudžiui, taip fain aprašiusiam fainą kompaniją- beveik mus.
Ligita gegužės 10th, 2009, 1:33 pm
Taške Taškeli, šviesusis Adomo sūnau… Iš tikrųjų vien į mūsų aptariamo straipsnio viršuje esantį žodį „Kūryba”, metus žvilgsnį, tampa aišku, kad kažkas čia ne taip… Be abejo, galima gyvenimą kaip kūrybą traktuoti, galima ir ne. Tiesa, aš beveik patikėjau, jog W. Alleno kūryba yra gyvenimiška, bet, žinant jo polinkį į humorą, derėtų atsargiau žvelgti. Šiaip ar taip, tekstas man labai puikus, patinka, priverčia šyptelėti. Kaip sako Musė: „…žaviai ir kaip visada šmaikščiai Wood’is viską apibendrino”. Štai taip.
Na jeigu kompanija beveik mes… Tai kaip dalinamės vaidmenimis? Aš noriu būti Pikaso, nes jo: „Palikite mane ramybėje. Aš valgau.“ grynai mano stiliaus x)))
Muse, pastaruoju metu aš itin pasipiktinusi mūsiške kūrėjų situacija… Ypač valdininkų požiūriu, kurį galima būtų išreikšti taip: „Jūs gi vis tiek rašysit. Nieko kito nemokat.” Atima finansavimą, kurio ir taip nėra. Žinoma, rašytojai kurs, rašys, bet tegu paskui niekas nesistebi, kad tokių sąlygų pamėtėta kūryba toliau nei už savo kiemo ribų neišeis… :///
Taikliai yra išsireiškęs japonų rašytojas Haruki Murakami: „Sakykite, Jūs mėgstate pinigus?” – „O taip! Aš labai mėgstu pinigus! Už juos galima nusipirkti laisvo laiko rašymui…”
Nors ką aš čia dabar burbu visai bereikalingai… Rašyk gerai ir būsi pastebėtas. Net ir tokiomis sąlygomis, kai neva mūsų kalba pasaulyje nepopuliari, mūsų mažai, lėšų skiriama dalis kone nulinė, kai kurie rašytojai sugeba įsilieti ir į platesnius vandenis. Galima sakyt: „Pulso, pulso reikia daugiau.”
Ech, matyt, man jau pats metas lėkt su dviračiu pasivažinėti…
. gegužės 10th, 2009, 8:38 pm
Bžeskas iš tikrųjų tapo, maniau, Musė per dantį traukia.
http://www.culture.lt/iliustracijos/7md0523/523_8.jpg
Norint galima net super prasmę atrasti, kad ir briuselišką.
Kažkur skaičiau, kad V.Neveravičius XIX a. su vienu vieninteliu paveikslu- „Marija Magdalena” – apkeliavo visą Europą, sėkmingai surengdamas parodas:
http://ei.libis.lt:8080/arc/2003-3-1/0/09f01b10a8dd5eb11104da8debe721d2
Geras posakis apie pinigus, ką darytumėt jo nusipirkę???
Valentinas gegužės 10th, 2009, 9:28 pm
Ligita,
Kaip susiję rašytojų finansavimas su literatūros kokybe?
Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 1 - Ligi Dangaus gegužės 10th, 2009, 11:04 pm
[...] Labiausiai komentuotas įrašas: „Knyginis apetitas – padiskutuokim“ [...]
Ligita gegužės 10th, 2009, 11:24 pm
Taške, tai, kad aš girdėjau, jog Bžeskas didis menininkas. Nors, kaip ir tu, nelabai su jo kūryba esu susipažinusi
Valentinai, niekaip, šventai niekaip, aleliuja… Ar aš ką nors sakiau? Nea, tikrai ne… x))