Vieną tamsią rugpjūčio naktį (vienur labiau naktis, kitur – mažiau, tai naktis ar diena iš tikrųjų?) iš trečiadienio į ketvirtadienį (tarp 08-14 ir 08-15) įvyko šis tas išties puikaus. 32 metų amžiaus amerikiečių atlikėjas, aktorius ir verslininkas Justin Timberlake „Instagram“  pristatė savo būsimo albumo kūrinių pavadinimus. Pristatymas buvo labai įdomus, nes sėdint socialiniame tinkle viskas buvo suorganizuota taip, kad kas kelias ar keliolika minučių išlįsdavo po vieną naują nuotrauką su vis kitu žodžiu ar raide. Vos ne tiesioginė televizijos transliacija, tik kitaip!

Nelinkęs duoti interviu tiems, kurie nemėgsta muzikos, tačiau mielai atsakantis į klausimus net ir studentams, jei tik jie domisi muzika, laimingai vedęs vyras, geriau dar žinomas iš tokių kino filmų, kaip: „Socialinis tinklas“, „Įkalinti laike“, „Draugiškas seksas“, „Afigiena mokytoja“ (nors kai tik vaidindavo, o ne dainuodavo, bent man atrodė, kuo gi čia dabar užsiima, jei darbuotis moka kur kas geriau, bet ne ekrane, nes kino filmuose jis gana blankus, o didžiojoje scenoje – matyt, trūko jo kūrybos!) Justin Timberlake šių metų pradžioje išties supurtė popmuzikos pasaulį po daugiau nei šešerių metų pertraukos (paskutinis jo darbas buvo 2006 metais pasirodęs ir milžiniškos komercinės sėkmės sulaukęs antrasis studijinis albumas „FutureSex/LoveSounds“, pirmasis – „Justified“, dienos šviesą išvydęs dar 2002 metais) pristatydamas naują albumą „The 20/20 Experience“, kurio tęsinio sulauksime dar šiemet. Įdomu tai, kad albumas kartu su jo vadybininku Johnny Wright buvo įrašytas vos per dvidešimt dienų. Pasak atlikėjo, jo viduje jau ilgai brendo idėja, kuri vieną akimirką tiesiog ėmė ir susprogo. Neatlaikė įtampos? Reikia tikėtis, kad antra dalis (kaip kokiame veiksmo trileryje!) bus dar geresnė už pirmąją.

Skaidrus kaip rasos lašas, vilnijantis it šėlstančios jūros banga, elegantiškas, gebantis išjudinti visus savo šokių judesiais ir ypatingai nekantrus, kai tenka pristatyti save (šiemet atlikėjas sukėlė ne vieną skandalą – pirmąsyk tada, kai jo kūrinys „Tunnel Vission“ papiktino „YouTube“ dėl pernelyg provokuojamo turinio ir buvo uždraustas, nors, pavyzdžiui, tas pats kūrinys „Vevo“ toks neatrodo, kur iki šiol sėkmingai galima jį pažiūrėti ir paklausyti, o antrą, kai netikėtai į viešumą paleido savo darbą „Take Back The Night“, kuris turėtų patekti į būsimą albumą, bei dėl to buvo kone užverstas pasipiktinimo laiškais, kad neva nė vieno neįspėjo (labai įdomiai atsitiko, kad jis pats to nežinodamas be leidimo panaudojo prieš prievartą ir seksualinį smurtą kovojančios organizacijos pavadinimą tokiu būdu prisidėdamas prie puikios iniciatyvos, nes, ko gero, daugelis apie tą organizaciją sužinos būtent dėl jo kūrinio, nors reikėtų akcentuoti ir tai, kad šis terminas žinomas jau nuo 1977 metų dėl aktyvistės Anne Pride veiklos) ir ne viską tinkamai sutvarkė: nors, ko gero, kai kada kantrus laukimas nėra išeitis, o ypač žinant, kad tokie grandai kaip „Rolling Stone“, neaišku kokių velnių priėdę, grąžydami rankomis ant viršelio deda Bostono maratono sprogdintoją), tarsi kuria šiuolaikinio menininko ir apskritai kūrybiškai dirbančio žmogaus portretą – technologijoms smarkiai pažengus į priekį, darbas tampa nenutrūkstamu „čia ir dabar“ procesu. Net jei pusfabrikačių į viešumą dauguma profesionaliai dirbančių žmonių lyg ir neleidžia, nereikėtų nustebti, kad atlikėjas, jausdamas, jog pasaulyje vyksta reikšmingi dalykai, apeis vadinamojo „popierizmo“ etapą ir tėkštelės iš peties, taip tarsi betarpiškai bendradarbiaudamas su mumis (kad ir vadybininkų apsuptyje).
Naujausiame albume „The 20/20 Experience“, sudarytame iš 12 kūrinių (10 kūrinių standartiniame leidime ir dviem daugiau delux leidime), girdimas neo soul  muzikos stilius, dalinai sumišęs su 1960 ir 1970 metų roku. Žodžiais bandoma perteikti tai, ką perteikti sudėtinga – stiprius jausmus: „I wrote a song for you, I wanna sing to you/But every time I’m close to you/The words wanna come out, but I forget/It’s so strong, it’s so strong, it’s so strong!“ („Tunnel Vision“), jausmus, dėl kurių tampi tiesiog narkomanu: „Uh, my nicotine, my blue dream, my hydroponic candy jelly bean/Did you fix me up, I’m your number 1 fiend/Be my little pill and just creep into my blood stream/Bloodshot eyes, I’m hopped up on it“ („Pusher Love Girl“), apie moters grožį, kurio nereikia slėpti ir kuriam geriausiai atskleisti trūksta tik artimo žmogaus: „Go ahead show your pretty dentures/Your pretty physique, your pretty toes/I’m pretty with you/I do a good job for that pretty picture/You the prettiest but I’m the only thing that’s missing“ („Dress On“). Kritikų įvertintas kaip nuo ankstesnių albumų besiskiriantis darbas (o ko norėti – per daugiau nei šešerius metus spėta išaugti iš saldaus, amerikietišką svajonę įkūnijančio berniuko iš popgrupės  „N’Sync“  į solidų vyrą, ko gero, per visą šį laiką spėjusį ne kartą ir ne du galvoje perkratyti visą savo gyvenimišką patirtį ir iš jos susikurti tik jam tinkamiausią gyvenimo modelį).

Kiek teko skaityti jo paties atsiliepimų apie kūrybos procesą, Justin Timberlake mintys labai žemiškos, netgi sunku būtų jas pavadinti pasaulinio garso žvaigždės mintimis, nes nėra kažkokių išskirtinių pasakojimų apie mūzų paieškas, mano taip mėgstamą kosmosą, apie kurį pasakojama nebent metaforomis dainose (pavyzdžiui, to paties albumo dainoje „Spaceship Coupe“: „Now everybody knows that you’re from outer space (outer space)/But Honey, I just want to turn out this space with you (you, you, you, you)/So drive me to your galaxy where I could play, yeah (that milky way)“), o save apibūdina kaip žmogų, tiesiog padedantį kitiems laikinai atitrūkti nuo kasdienybės, todėl jo nereikėtų laikyti žvaigžde, tikros žvaigždės, pasak atlikėjo, yra gydytojai, nes jie saugo gyvybes. Nori pasilikti nors šiek tiek privatumo, todėl nepasakoja visko apie tai, ką valgo ir kur bei su kuo eina (aišku, tai sužinoti rūpinasi smalsuoliai) – suprantama, kai sulaukia tiek daug dėmesio, aktorinio meistriškumo mokosi žiūrėdamas kino filmus, nes taip rekomendavo kolega – suprantama iš dalies, tačiau tuo pat metu suprantama, kodėl man jo vaidyba nėra pati geriausia, nes manau, kad derėtų suderinti ugdymąsi iš jau kažką mokančių ir dar tebesimokančių – tokiu atveju matysi dabartinį ir būsimą save.

Skirtingai nei prieš visą visuomenę maištaujantys, rūsiuose tykiai besislapstantys pogrindžio atlikėjai Justin Timberlake yra išties komerciškas. Tačiau tai, ko gero, vienas iš tų atvejų, kai ir komercija gali būti gera.

Šaltiniai: mintys – www.rollingstone.com, www.rapgenius.com, www.askmen.com, nuotraukos – www.idolator.com, www.mirror.co.uk, www.instagram.com, www.wikipedia.org

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“