Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Norint nesilaikyt taisyklių, visų pirma reikia jas tobulai mokėti.“ – patikino „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Edmundas Jakilaitis, mokęs mus televizijos subtilybių. Atrodė, jog paskaita truko labai trumpai, nes tiek klausėmės teorijos, tiek ją pritaikėme praktiškai. Tiesa, iš esmės tapome stebėtojais iš šalies, nes garsus žurnalistas iš mūsų grupės atsitiktinai pasirinko vieną merginą, kuriai teko laimė pasipuikuoti prieš kamerą. Beje, mergina šiek tiek sutriko save išvydusi televizoriaus ekrane, tačiau nieko nuostabaus – gi nedirbančiam tokio darbo nėra lengva iškart tapti profesionalu.
Nustebino, kad televizijoje, pasak E. Jakilaičio, iš interviu mes siekiame gauti emocijas, o ne informaciją. Pašnekovas tik vertina, žurnalistas informuoja. Apskritai žurnalistui krenta didžiausia atsakomybė, ypač šiais skubos ir begalinio tempo laikais. Žurnalistas turi mokėti viską: vairuoti, filmuoti, kalbinti, montuoti, aprašyti, paleisti į eterį. Jis atsakingas ir už tai, ką filmuoja operatorius.
Darbo televizijoje esmė:
- padaryti geriau
- sužinoti daugiau
- būti pirmam
Televizijoje mažiausiai dėmesio skiriama tekstui, daugiausiai – vaizdui. Vaizdas iškalbingesnis už žodžius. Garsas užima tarpinę padėtį.
Paklaustas kokios charakterio savybės reikalingos norint tapti šio žurnalistikos žanro specialistu, Edmundas Jakilaitis iš pat pradžių paminėjo kryptingą tikslo siekimą. Ir tuo pačiu pridūrė: „Bet taip yra visose gyvenimo srityse.“
Šaltiniai: LŽC žurnalistikos profesinių studijų paskaita, nuotrauka – http://www.5kanalas.lt
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Liutauras vasario 21st, 2009, 9:00 am
Pabūsiu skeptiškas. Vadovaujantis tokiu požiūriu, kokį siūlo Jakilaitis, mes ir priėjom tokią situaciją, kokią dabar ir turim. Dažną kartą informacinė laida būna ne informacinė, o iš serijos „pasiaiškinkim santykius”. Žinoma, tokia teorija vadovaujantis..sėkmės susilauksi, nes žmones visada daugiau domina tai, kaip yra pateikiama, kitų santykiai, peripetijos ir pan., o ne tik sausa informacija. Surast aukso viduriuką… va kas yra gerai, o tai yra „menas”. Citata: „Pašnekovas tik vertina, žurnalistas informuoja”. Žurnalistas informuoja, o pašnekovas tik vertina… taip, be abejonės, geriausiai viską pas mus ant Lietuvėlės žino žurnalistai… ))))
Fredis* vasario 21st, 2009, 9:55 am
ką tokie jakilaičiai jus gali pamokyti? Tarakonų stiklainyje pasaulėžiūra, gal jie ten pirmi palaksto vidinėmis stiklainio sienutėmis, gali iformuoti kaip kokiam nors kolegai, ar priešui perkando gerklę … taip, jie profesionalai, viską moka.
Patarimas studentams: nesižavėkite jakilaičiais, tai tas pats kas garbinti Lukašenką.
Zita vasario 21st, 2009, 11:49 am
Fredi, toks kategoriškas požiūris kenksmingas visų pirma pačiam. Ir Jakilaitis gali kažko pamokyti ir dar kiti. Svarbiausia ką turi mokėti klausytojas, tai rinkti informaciją, ją palyginti ir pats pasidaryti išvadas. O patarimas jau geras: „nesižavėkite…”
Blogiausia kai koks nors žurnalistas visuomenės akyse tampa neklystančiu. Tikiuosi A. Račas neužpyks, bet būtent su tokiu visuomenės požiūriu ir atena jo nuomonė į provinciją. Neseniai teko ginčytis vienu klausimu su geriau už mane išmanančiu žmogumi, bet kai tik aš parodžiau kad ir Račas yra tos pačios nuomonės, iškarto diskusijos baigėsi. Ir tai yra blogai. Vadinasi jis net neturėjo savo nuomonės, o gynė ko gero kito žurnalisto išreikštą požiūrį. Tai kur mes šitaip aklai nueisim. Gal jau nebenešiokim kasdieną savo galvų, juk nelyja…
Fredis* vasario 21st, 2009, 12:55 pm
Zitai, man protu buvo nesuvokiama daugelio visuomeniniame TV dirbusių žurnalistų pozicija VSD skandalo metu. Negi jų manymu visuomenė neturėtų žinoti kas vyksta žiniasklaidos priemonėse, kokie jų ryšiai su jas finansavusiomis struktūromi, negi jie neturėjo palaikyti Seimo NSG komiteto reikalavimo gauti iš VSD slaptų pažymų? Žurnalistinis, pilietinis interesas buvo išsiaiškinti situaciją, o ne ją slėpti. Dabar vėl ta idiotiška situacija, susijusi su liustracija. Buvę kgbistai yra iki šiol aukštuose postuose. Ar Vokietijoje, kitoje normalios demokratijos šalyje būtų įmanoma tokia situacija? Todėl tuos jakilaičius, matonius, siaurusevičius, savukynus su valatkomis ir miliūtėmis ir vadinu tarakonais, gal jie ir išmano savo amatą, bet kai jie gina nusikalstamą režimą, slepia jiems nepatogią tiesą, žinias, tai ko jie verti? Geriau eitų gatvių šluoti, ar vinis į lentą kalti, visuomenei būtų naudingiau. Į jų vietą ateis padoresni, gal mažiau rėksmingi, ne tokie skardžiabasiai ir savimi pasitikintys, bet doresni.
Zita vasario 21st, 2009, 1:55 pm
Gerai jau, gerai, Fredi, organizuojam mitingą, padaužom jiems langus ir vejam lauk tegul jų vietą užima kiti
Aš jau siūlau Ligita. Ar sutinki informuoti visuomenę apie tai kas vyksta ištriesu?
Bet kam to reikia? Visuomenei? Ne!
Žmonėm arba viskas negerai, arba nerūpi. Kas iš tos informacijos jeigu žmonės patys nemąstys.
Ai, Fredi, man tai kartais rūpi skaitančiam su tuo pačiu laikraščiu per galvą…
Fredis* vasario 21st, 2009, 9:00 pm
Čia Ligita įsijautusi aiškina kaip Jakilaitis juos (studentus) mokė, aiškino, kas svarbiausia televizijoje (garsas, vaizdas, tekstas – mažiausiai) na, vienu žodžiu mokė amato ABC, bet man tai panašu į kišenvagio pirštų miklumo demonstravimą, atidirbinėja Jakilaitis pinigus ir tiek. Jei bukas žvilgsnis, tuščia galva, nenuoširdūs jausmai, tai ką jis su tuo garsu-vaizdu žiūrovui pasakys? Žurnalistikos bėda, kad mūsų filadelfijai žiūrovui-skaitytojui-klausytojui neturi ką pasakyti. Net savotiškai suprantu kultūros ministrą R.Vilkaitį, kuris kiekvieno reporterio pirmiausia klausia: – jūs ne iš Kakadu TV ?
Ligita vasario 21st, 2009, 11:42 pm
Na man E. Jakilaitis tikrai nepasirodė tuščia galva jeigu į jį taikei tai teigdamas. Taip, jis ambicingas žmogus, per mūsų paskaitą vis minėjo laiko trūkumą, tačiau… Ką sau manai – aš (ir kiti) gavau jo nr., galėsiu skambint iškilus kokioms problemoms, štai viena mergina teiravosi dėl praktikos galimybių, buvo maloniai sutikta. Be to, dar be viso to ką parašiau, jis atskleidė, kad labai mėgsta bendraut su žmonėmis. Visokiais. Jutau, jog myli savo darbą. Kas nepatiko ir kodėl į televiziją kolkas neisiu? Edmundas jau ne pirmas mūsų kursuose mini koks mažai reikšmingas yra tekstas televizijoje. Nepritariu tokiam požiūriui, gal, kad esu filologė, nežinau. Man svarbu ir kaip, ir kas sakoma. Tiesa, nesutikčiau dar ir su tuo, kad pašnekovas tik vertina. Žinoma, jis iš šalies vertina įvykusią situaciją, tačiau tuo pačiu ir pasako naujos info. Juk iš kur ir atsiranda visos naujienos? Iš žmonių poelgių. Kaip apie juos sužinom? Iš pasakojimų, iš užrašyto teksto. Va čia ir gaunasi, kad žurnalistas informuoja, bet jis renka žinias, o tik po to jas skleidžia. Gi iš dangaus nenusileidžia… P.S. Fredi, nesakau, jog žaviuosi E. Jakilaičiu. Turėtum žinot mano mėgstamą žurnalistą… Bet visa tai labai sąlygiška. Apskritai mane labai žavi daug pasiekę ir išlikę dorais žmonėmis. P.P.S. Zita, o žiūriu jūs pasiutot! Užsiimat mitingo organizavimu;D Ha, bet suprantu jus – kai įžengia griežtasis Fredis*, nori nenori visokių minčių kyla. O dar… Die, šiandien sužinojau kiek daug organizacijų veikia internetiniam Delfi portale… Kiek žmonėms darbo… Ir kaip galvos išveža?! Matyt, tiesa, kad žurnalistikai reikia vidinės aistros.
Artūras vasario 22nd, 2009, 2:15 pm
Sudalyvausiu ir aš šioje diskusijoje… Pirmiausia, dėl E.Jakilaičio – nepaisant to, kad tai, ką jis daro man ne visada patinka, jis yra profesionalas. Net, sakyčiau, vienas iš profesionalesnių žurnalistų Lietuvoje. Jis rengiasi laidoms (kartais galėtų geriau:), jis turi žinių, jis stengiasi suprasti apie ką kalba jo pašnekovai, jis reaguoja į tai, kas vyksta laidoje. Jis aiškiai kalba, jis sugeba valdyti pašnekovus. Jis turi idėjų ir sugeba jas įgyvendinti. Televiziniu požiūriu – jis vienas iš geresnių. Čia – viskas apie jo sugebėjimus. Apie tai, kam jis juos panaudoja – kita kalba.
Panašių dalykų būtų galima pasakyti ir apie R.Miliūtę ir – nenustebkite – A.Matonį – jie profai. Ir iš jų tikrai galima daug išmokti. Tiesa, nebūtina visais atejais sekti jų pavyzdžiu. Tačiau nieko panašaus nepasakyčiau apie A.Siaurusevičių…
Dabar apie tai, ką rašė Zita – dėl „neklystančių”. Tikrai nesijaučiu toks, net nežinau, kodėl kažkam taip gali atrodyti. Tačiau aš, kaip ir visi mes, turiu nuomonę dėl daugelio dalykų. Visada ją turėjau – nuo mokyklos laikų.
Tada ji mažai kam buvo įdomi, tačiau, nepaisant to, aš vis tiek ją stengdavausi išsakyti.
Ir tą nuomonę visada stengdavausi ir stengiuosi pagrįsti faktais. Kalbant paprastai – nesakau Fredžiui „esi mažvaikis”, kol jis diskutuoja rimtai ir argumentuotai, tačiau galiu tą pasakyti,kai jis pradeda rašyti žinąs, ką aš pagalvojau rytą atsikėlęs iš lovos arba už ką aš balsuoju per rinkimus.
Taip pat savo nuomonę reiškiu iki šiol.
Kas pasikeitė per paskutiniuosius 20 metų? Manau, kad pagrindinis dalykas būtų tai, kad neretai paiškėdavo, kad mano nuomonė ir kai kurios prognozės buvo teisingos.
Galbūt todėl ji pasidarė šiek tiek įdomesnė kitiems.
Tačiau vėl gi – niekas netrukdo reikšti savo nuomonę apie įvykius ir reiškinius visiems kitiems. Visai gyvenimo klausimais. Nuolat, argumentuotai. Jei ta nuomonė bus įdomi, ji bus girdima.
Juk kaip ir sakiau – prieš 20 metų neikas nežinojo, kas tas A.Račas ir niekam nebuvo įdomu, ką jis galvoja.
Visiškai įmanoma, kad po kokių penkerių metų bus taip pat: visiems bus smalsu, ką galvoja Ligita, Zita ar Fredis, o Račas niekam nerūpės. Bet net ir tada, aš vis tiek sakysiu ką aš galvoju, net jei mano nuomonė skirsis nuo Fredžio…
Ir aš juk tikrai nekaltas, kad šiandien kažkam mano nuomonė atrodo kaip sava. Aš juk jos niekam primygtinai neperšu. Net alfa.lt pasiima iš mano tinklaraščio tai, kas jiems patiems patinka. O gali ir neimti ir nedėti savo puslapiuose nieko… T
Tai ką darau ne taip? Ir kodėl, gerbiama Zita, dėl to, kad aš atvirai ir viešai reiškiu reiškiu savo nuomonę, mes turime kažkur „aklai nueiti”.
Fredis* vasario 22nd, 2009, 4:16 pm
Žurnalistai ne tik informuoja, bet ir formuoja viešąją nuomonę – rašo apžvalgėles, vedamuosius laikraščiams, perskaito komentarus radijo laidose. Vyresnė žurnalistų karta užstrigo 1990-ųjų metų kovose („VL asmens kultas”, Prezidento galių apribojimas, plačių įgaliojimų Seimas ir vyriausybė (konstitucinis ginčas), amžinas dešinės – kairės gičas (pasiektas balansas)), o toliau niekas nepasistūmėta nė per nago juodumą : neišpręstos problemos energetikos ūkyje, aukštąjame moksle, medicinoje, problemos susijusios su liustracija ir t.t.. Na taip, sukūrėme liberalią ekonomiką, gal net per daug liberalią (milžiniški mažmeninės prekybos angarai miestų ir miestelių centruose, dirbantys ištisą parą), įstojom į NATO ir ES. O toliau – idėjų vaakumas, žurnalistai aptarnauja arba politines grupuotes-partijas, arba dirba verslo struktūroms, kurios savo ruožtu susijusios su politika, partijomis. Visa šita partijų, politikų, verslininkų, žiniasklaidininkų, politinio pasitikėjimo tarnautojų, biurokratų armija, tarp savęs konfrontuodama, besipykdama, vieni kitiems kandžiodama gerkles nepastebėjo, kad šalis atsidūrė ant bankroto slenksčio, yra nepasiruošusi ją užgriuvusioms problemoms, susijusiomis su pausaulinės ekonomikos recesija. Reiškia, kad dirbote, Artūrai Račai blogai, jūsų nuomonė, požiūris globaliu mastu buvo bevertis. Ant Fredžio* (Fredis* – tai toks stebėtojas iš šalies, pilietis, viduriniojo sluoksnio atstovas, gali Ligitos paprašyti, tau atsiūs jo nuotrauką) pykti nederėtų. Tiesą sakant kažkokios artikuliuotos, aiškios nuomonės ir neteko išgirsti, tik padriki fragmentai, dar tik formuojiesi kaip asmenybė, Artūrai, linkiu tau sėkmės. Tavo išskirtinė, patogi pozicija yra ta, kad dirbi užsienio kapitalo įmonėje, faktiška esi pats sau šeimininkas ir esi mažai įtakojamas politkų, verslo grupuočių.
Zita vasario 22nd, 2009, 5:49 pm
Gerbiamas Artūrai, aš nesakau, kad nuomonės reiškimas yra blogai, aš išskirtinai pabrėžiu, kad visuomenės požiūris yra blogas. Apgailestauju jei neaiškiai parašiau.
Aš nesu tiek kompetetinga, kad galėčiau kritikuoti žurnalistus. Tačiau ir jų nuomone aklai nepasitikiu ir manau, kad taip turėtų elgtis kiekvienas. Tik ne taip kaip Fredis.
Matyt kad bus įsteigta ir Fredžio vardo nominacija
Taigi, atsiprašau Artūrai, jei nesugebėjau aiškiai išdėstyti savo nuomonės, bet jums nekeliu absoliučiai jokių reikalavimų. Man reikalinga tik informacija ir būna įdomi jūsų išreikšta nuomonė kaikuriais klausimais. Bet jeigu paminsite principus, kuriais dabar vadovaujatės aš jūsų paprasčiausiai nebeskaitysiu. Taigi, sėkmės, Artūrai ir išlikit toks koks esat.
Ligita vasario 22nd, 2009, 6:04 pm
Viskas, „užkabinot” keblią temą, niekur nebedingsit=]] Taip, nelabai tikiu, kad 100 procentų įmanoma vien tik informuoti visuomenę, nes… Čia bus mano pasvarstymai nieko daugiau. Visi žurnalistai turi skirtingą: 1) rašymo stilių, 2) matymo „kampą” (t.y. keli dalyvaujantys tame pačiame įvykyje gali jį aprašyti skirtingai teikdami prioritetus kitiems dalykams nei jų kolegos), 3) leidinio formatą (atitinkamai kokiai auditorijai skirtas tinklapis, žurnalas ar pan. gali būti pasirenkamas temų spektras, straipsnio pateikimas). Bet… Vien tik grynas nuomonės formavimas nėra ir neturi būti žiniasklaidos priešakyje.
Paskaitykim ką nuomone laiko D. Velkas, Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas, kurio paskaitas turėjome pačioje kursų pradžioje: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.”
Vien tik dėl smalsumo palyginkim judviejų išsakytą požiūrį apie vienas kitą:
Artūras: „Kalbant paprastai – nesakau Fredžiui “esi mažvaikis”, kol jis diskutuoja rimtai ir argumentuotai, tačiau galiu tą pasakyti,kai jis pradeda rašyti žinąs, ką aš pagalvojau rytą atsikėlęs iš lovos arba už ką aš balsuoju per rinkimus.”
Fredis*: „Reiškia, kad dirbote, Artūrai Račai blogai, jūsų nuomonė, požiūris globaliu mastu buvo bevertis.”
arba „…dar tik formuojiesi kaip asmenybė, Artūrai, linkiu tau sėkmės.”
Iš Artūro pasisakymo apie tave, Fredi, neigiamos nuomonės nesusidarau. Tačiau paskaičius taviškį – apie Artūrą, nori nenori kyla neigiamų minčių, pats pažiūrėk: „bevertis požiūris”, „formuojiesi kaip asmenybė”
Skiriasi ar ne?
Toks jausmas, kad dėl visų žurnalistų klaidų kaltas Artūras. Ar sakysi, susidariau klaidingą nuomonę?
Dėl nuotraukos… O taip, galiu atsiųst, galiu, kad ir visas tris (nors tos dvi mažai reikšmingos). Galiu ir paviešint savo tinklaraštyje, jei užsimanei žvaigdžių valandos. Gi visas Artūro blogas nekantrauja pamatyti kaip atrodo paslaptingasis Fredis* (?). Virtų diskusijos dar ilgai. Norėtum? Šiaip… Šiuo atveju, tik įsitikinau, kad smalsumas ir naivumas nėra toks nenuginčijamas gėris, kaip aš tikiu. Liūdna;((((
P.S. Gal jau nebenori būti Fredžiu? Gal nori būti kas iš tikrųjų esi? Kaip kad aš – Ligita čia ir Ligita tikram gyvenime. Kaip kad ir Artūras… Beje, jis net pavardę viešina (aš to nedarau, nes nenoriu sukelt dviprasmybių – prisimeni duktės atvejį?), nesislapsto. Ir savo tinklaraštyje dažnai skelbia tai nuo ko rizikuoja būti nulinčiuotas. Leo Lt, Maximos, VSD, turtais ir patogia padėtim aptekusių politikų ir pan. O čia sukasi didžiuliai pinigai, už kuriuos žmonės gali nežinia ką padaryt… O ką Artūras? Eina pirmyn. Jis drąsus.
P.P.S. Siūlau judviem susitikt prie kavos ar arbatos puodelio. Galėsiu būt fotografė:)
P.P.P.S. Zita, manau, visuomenės požiūrį galima pakeisti=)) Aišku, tam reikia žiauriai daug laiko.
Fredis* vasario 22nd, 2009, 6:12 pm
„Zitos ir Fredžio” nominacija būtų geriau.
Artūras Račas dar tokiai nenusipelnęs, ne pirmas eilėje …
mano žurnalistų trejetukas: V.Laučius, V.Valentinavičius, V.Vasiliauskas (eilės tvarka nesvarbi). Tai subrendę, susiformavę žurnalistai, net naktį pabudinti pasakytų kas ir kaip yra …
dar Dapkus geras radijo žurnalistas, įdomus V.Savukynas, bet jis įdomus tuo, kad nesugeba nieko įdomesnio pasakyt, jo stilius klausti pašnekovo, tarsi įtraukia ir žiūrovą-klausytoją galvoti pačiam, na ir vainikuoja žurnalistų boliją Dainius Radzevičius … (kitaip kaip filadelfijumi jo vadinti negaliu).
Fredis* vasario 22nd, 2009, 6:25 pm
Ligitai, dėl to pasakymo, kad gali jam nusiųsti nuotrauką, tai turėjau minty Artūro asmeninį el.paštą, nes žmogui gal nejauku diskutuoti su „nematomuoju”, dirgina vaizduotę, gali visko prisigalvoti, jokios „žvaigdžių valandos” jokiame žiniatinklyje man nereikia.
Dėl kritiško požiūrio į žurnalistus. Jie kartais vadinami ketvirtąja valdžia, yra aktyvūs politinio ir kitokio gyvenimo dalyviai, tai kartais tarsteliu nereikšmingas pastabas, tik tiek. Čia tokia auditorija, kad pasiskaito kas rašoma gal 10 žmonių …
Ligita vasario 22nd, 2009, 6:58 pm
Ha, jei dar neužmiršai, tai ir pats tas nuotraukas turi. Kai kas atsiuntė. Ir iš vis… Galėjo čia kalbų apie jas nė neatsirasti, bet pats pradėjai. Ko siekdamas? Spėju, – pasirodyt kietuoliu?
Gerai, laukiam Artūro nuomonės. Norės atsiųsiu. Norės ir save pridėsiu. Iš dalies puiki idėja – susipažinsim. Juk Artūrą mes internete matėm, o jis mūsų ne. Nelabai lygiavertiška? Ištaisykim klaidą.
Nereikšmingos pastabos… Hm, tada tu jas hiperbolizuoji… Iš uuu padarai ŪŪŪ. Vat.
Laukiu tokių pastabų – „blogai tas… = siūlau tą…”
Nes nerealiai nudžiugčiau jei žiniasklaida Lietuvoje pagerėtų.
Dėl auditorijos. Ačiū, kad mane paguodei. Jaučiuos laiminga ir viskuo patenkinta.
Fredis* vasario 22nd, 2009, 7:30 pm
aš irgi taip manau, kad Artūras turi žinoti kaip atrodo Zita, Ligita ir Fredis,
rašymas į žiniatinklius man įdomus tiek, kiek tau pamatyti savo atspausdintą žodį Utenos laikraštyje, šioks toks „įsiamžinimas”, tai nuostabu … , dar pasitobulinu lietuvių kalbos rašybos žinias, pavyzdžiui tu mane pataisei, kad reikia rašyti „išsiųsti”, o ne” išsiūsti”, nors lietuvių kalbos rašybos žodynėlis visą laiką po ranka, kaip ir tarptautinių žodžių.
Sveikinu ir aš tave su žiniatinklio mėnesio sukaktuvių proga, apgailestauju, kad tai padarau tik dabar, esu labai nedėmesingas ir apkiautęs …
Artūras vasario 22nd, 2009, 11:50 pm
…Ačiū, Ligita. Kažkaip net linksma buvo skaityti kai dar tik studijuojantis ir vos mėnesį tinklaraštį rašantis žmogus labai lengvai perkrimto tekstą ir labai suprantamai paaiškino, kuo skiriasi Fredis nuo Račo:) Labai gera pamoka Fredžiui, o aš jei būčiau dėstytojas parašyčiau 10 ir įskaitą pasirašyčiau nelaukdamas sesijos.
Man tikrai patiko. Ir visai ne todėl, kad tai buvo skirta Fredžiui, o todėl, kad matau žmogų, gebantį skaityti ir analizuoti. Gaila, kad dabar krizė ir BNS žmonių naujų nesamdom…:)
Ir, atsiprašau, bet i Fredžio pasisakymą vis tiek turiu sureaguoti, nes jis arba apsimeta nežiniuku arba specialiai nuolat sąmoningai visus klaidina.
Jis sako: „Tiesą sakant kažkokios artikuliuotos, aiškios nuomonės ir neteko išgirsti, tik padriki fragmentai, dar tik formuojiesi kaip asmenybė, Artūrai, linkiu tau sėkmės. Tavo išskirtinė, patogi pozicija yra ta, kad dirbi užsienio kapitalo įmonėje, faktiška esi pats sau šeimininkas ir esi mažai įtakojamas politkų, verslo grupuočių.”
Taigi – apie artikuliuotą nuomonę nesikartosiu – jos labai daug mano tinklaraštyje, o štai apie „patogią poziciją”… Fredi, mielasis, paklausk savęs, kaip aš toje „patogioje pozicijoje” atsidūriau, kaip aš iki jos ėjau ir kodėl būtent mane, o ne ką nors kitą ta užsienio kapitalo įmonė pasirinko. Kodėl ne V.Vasiliauską, kodėl ne V.Laučių ar V.Savukyną. Jie juk visi buvo Lietuvoje kaip ir aš.
Taip pat paklausk savęs, kas lemia tai, ar esi daug, ar mažai įtakojamas politikos ir verslo grupuočių. Ar vieta, kurioje dirbi, ar kas nors kita?
Dar gali paklausti savęs – kas yra lengviau: ar būti nepriklausomu, kai esi atsakingas tik už save ar išlikti tokiu, kai nuo tavo veiksmų iš dalies priklauso dar 50 žmonių gyvenimas? Paklausk savęs, ar labai lengva pasakyti „ne” kai žinai, kad tas tavo „ne” po kiek laiko gali reikšti žmonių atleidimą? Paklausk savęs, ar labai lengva gyventi pagal principus, kai dėl tų principų kitiems gali skaudėti?
Žinau, kad neklausi ir jau dabar galvoju, kad be reikalo tau čia viską aiškinu… Nes tu niekada neparodei net mažiausio noro suprasti.
Ligita vasario 23rd, 2009, 2:28 am
Prigyrėt, tai dabar net sunku ką nors pakomentuoti;) Nors, tiesą sakant, tikriausiai reikėtų perleisti estafetę Fredžiui, nes jūsų išsakytos mintys daugiau skirtos jam, giliam jo pamąstymui. Na aš kaip filologė niekaip negaliu atsainiai žiūrėti į tekstą ir šiaip mėgstu į viską gilintis, o va Fredis* yra karštakošis. Jūs tik pažiūrėkit – rašė rašė gana piktai, įgėlė man dėl tinklaraščio auditorijos kiekio, o po to aprimo ir net pasidžiaugė, kad jo gramatinę klaidą ištaisiau (šiaip pati nesu neklystanti šioj srity). Dar pasveikino sukaktuvių proga, vadinasi, atvėso vyras, pamąstė=)) Neatrasiu, bet lyg jis ir rašė apie savo polinkį reikštis impulsyviai, pagautam emocijų. Gaila, bet tokiu atveju tiktų mestelt citatą: „Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės”. Prasprūdo kas nors ir nebeišimsi…
Nagi, Fredi, pamėgink įsivaizduoti save Artūro vietoje…
Liutauras vasario 23rd, 2009, 8:42 am
Dieve brangus…
Fredis* vasario 23rd, 2009, 8:47 am
tau, Ligita, reikėjo studijuoti psichologiją: ” … lyg jis ir rašė apie savo polinkį reikštis impulsyviai, pagautam emocijų …” – čia tu taikliai, žiniatinklinių komentarų skiltyje yra įdomiausia skaityti autentišką, spontanišką emociją, ji niekada nebūna objektyvi. Emocijų pliūpsnis – štai kas įdomiausia, į visa tai žiūriu kaip į suaugusių žmonių žaidimus. Kiek kartų esu išvadintas asilu, kvailiu, nemielu Fredžiu – nė kiek nepergyvenu, man net įdomiau.
Ligita vasario 23rd, 2009, 12:04 pm
Jetau, jau tuoj imsiu reikštis necenzūriniais žodžiais, nes, Fredi, daraisi panašus į mano darbdavį. O gaila… Tikrai…
Va net Liutauras neišlaikė ir melstis pradėjo;DD
Fredis* vasario 23rd, 2009, 1:29 pm
pagyriau, kad turi psichologinių sugebėjimų,
norisi keiktis? Puiku !!! labai gera emocija, (pirmadieninė).
Ligita vasario 23rd, 2009, 8:38 pm
Mhm, jau pirmadienio vakaras, tad keiktis nebenoriu, na gal truputį O šiaip… Apie emocijų pliūpsnį (kaip ir minčių lietų;))) turiu savitą nuomonę. P.S. Ir ji nebūtinai sutampa su kito nuomone. Pagyrimai šala la…
Beje, man Artūro tinklaraštyje pasivaideno, jog kai kas slidinėjo… Neįtikėtina!
Intuicija, vitaminai gyvenimo trukmei prailginti ir gulbė gulbiausia… - Ligi Dangaus birželio 12th, 2009, 9:41 pm
[...] Šiuo atveju tik pasitvirtina mums dar vasario 21-ąją per žurnalistikos profesinius kursus išsakyta Edmundo Jakilaičio pastaba: „Norint nesilaikyt taisyklių, visų pirma reikia jas tobulai [...]
kestutis d liepos 10th, 2010, 2:25 am
Vien tik susidomejimo vedamas norejau prakomentuoti stai si ligitos teksto gabaliuka:
„Vien tik dėl smalsumo palyginkim judviejų išsakytą požiūrį apie vienas kitą:
Artūras: “Kalbant paprastai – nesakau Fredžiui “esi mažvaikis”, kol jis diskutuoja rimtai ir argumentuotai, tačiau galiu tą pasakyti,kai jis pradeda rašyti žinąs, ką aš pagalvojau rytą atsikėlęs iš lovos arba už ką aš balsuoju per rinkimus.”
Fredis*: “Reiškia, kad dirbote, Artūrai Račai blogai, jūsų nuomonė, požiūris globaliu mastu buvo bevertis.”
arba “…dar tik formuojiesi kaip asmenybė, Artūrai, linkiu tau sėkmės.”
Iš Artūro pasisakymo apie tave, Fredi, neigiamos nuomonės nesusidarau. Tačiau paskaičius taviškį – apie Artūrą, nori nenori kyla neigiamų minčių, pats pažiūrėk: “bevertis požiūris”, “formuojiesi kaip asmenybė”
Skiriasi ar ne?
Toks jausmas, kad dėl visų žurnalistų klaidų kaltas Artūras. Ar sakysi, susidariau klaidingą nuomonę? ”
Taigi, atsiprasau uz toki ilga pasikartojima, bet, Ligita, Arturas is tikruju yra profesionalus zurnalistas ir tai yra tikras jo pranasumas pries Fredi – bent jau tavo (kaip ir daugelio kitu naivesniu skaitytoju) akyse. Kuo laimi Arturas – tuo, kad jis neparodo didesniu emociju. Fredis karsciuojasi, bando tiesiai pareiksti savo kritika – mol, tu toks negeras. Tuo tarpu Arturas ramiai – ka naivesnis skaitytojas tapatina su objektyvumu – jam atsikerta. Bet butent cia ir islenda profesionalaus zurnalisto igudziai, leidziantys manipuliuoti kitu nuomone – kiek supratau (jei teisingai supratau) tai tau Arturo pasakymas siuo atveju atrodo objektyvesnis, nes ne toks emociskas ir atrodo pagristas – bet ka jis is esmes sako? – kai jis sako – nesakau Fredziui esi mazvaikis, kol jis kalba rimtai ir argumentuotai – is esmes ta ramia ir ‘objektyvia’ fraze jis pasako, kad fredis kartais kalba nerimtai ir neargumentuotai, ir todel jis buna/yra mazvaikis. todel fredzio emocingai issakyta nuomone atrodo ‘subjektyvi’ ir todel ‘neteisinga’, o arturo nuomone – ‘objektyvi’ ir ‘teisinga’. ir problema cia butent mokejime pateikti (kaip ir mokino jakilaitis ) – fredziui pateikineti savo idejas sekasi sunkiau (nors tobulinasi paskutiniu metu bloge), tuo tarpu arturas jau is anksciau turi tam tikru geresniu igudziu.
arturai, cia nereikia pykti tau – cia nera kritika tau, nes aisku, kad fredis nervina, nes lipa ant mozoliu. ka norejau siuo postu pasakyti, kad fredis yra teisus tame, kad nera taip jau visiskai ‘objektyvios’ ziniasklaidos – ziniasklaida is principo formuoja zmoniu nuomone, nes turi tam irankius ir igudima, ir apsimetimas ‘objektyviaja’ ziniasklaida, jai tai labai padeda – ir tai iliustruoja sis dvieju paprastu zmoniu ginco pavyzdys, kai vienas susinervines tiesiogiai ir atvirai isreiskia savo poziuri, tuo tarpu kitas islaiko savitvarda ir toliau samprotauja, nors atvirai emocingai ir neisreiskia savo poziurio – ir butent todel laimi ligitos akyse (nors taip buna ne visada – emocingi pasissakymai dunduku tema tuos privalumus sugriauna ir rodo, kad racas ne taip jau gerai isisavino siuos metodus – ka liudija ir priesisku komentaru skaicius pagausejantis po dunduku temos paeskalavimo).
problema cia tame, kad zurnalistai puikiai isisavina siuos triukus ir juos panaudoja formuodami visuomenes nuomone pagal savo subjektyvia (ar jiems reikalinga) nuomone. (dar karta pabreziu – racai – cia nera kaltinimas tau, kad tu formuoji nuomone kazkaip blogu budu – tiesiog tu sugebi isreiksti savo nuomone efektyviau nei fredis – bent jau tame, kad labiau patinki ligitai nei fredis – ir tam padeda tau tavo igyti gebejimai bunant zurnalistu). o ka norejau pasakyti ligitai is esmes – tai kai tu pradedi vertinti dvieju pasnekovu pasisakymus pagal ju pasisakymu emocini turini (va, fredis tuzta ant raco, o racas ant fredzio – ne), o ne pagal tai kokia informacija norejo pasnekovai perteikti – tai darai labai paprasta zmogiska instintktyvia klaida – tiki tuo, kas yra patraukliau emociskai – ir butent todel jakilaitis ir rekomenduoja daugiau demesio kreipti formos, o ne turinio atidirbimui – taip garantuojama didesne sekme ir didesne itaka visuomenes nuomonei
Pavasaris, laimė ir pamokos - Ligi Dangaus balandžio 11th, 2013, 2:45 pm
[...] darbu televizijoje lankydama tuometinio „Lietuvos ryto“ televizijos vadovo Edmundo Jakilaičio vestus užsiėmimus, tad į šį tą panašaus (nors neabejoju, kad bene vienintelis panašumas čia bus [...]