get„Norint nesilaikyt taisyklių, visų pirma reikia jas tobulai mokėti.“ – patikino „Lietuvos ryto televizijos“ vadovas Edmundas Jakilaitis, mokęs mus televizijos subtilybių. Atrodė, jog paskaita truko labai trumpai, nes tiek klausėmės teorijos, tiek ją pritaikėme praktiškai. Tiesa, iš esmės tapome stebėtojais iš šalies, nes garsus žurnalistas iš mūsų grupės atsitiktinai pasirinko vieną merginą, kuriai teko laimė pasipuikuoti prieš kamerą. Beje, mergina šiek tiek sutriko save išvydusi televizoriaus ekrane, tačiau nieko nuostabaus – gi nedirbančiam tokio darbo nėra lengva iškart tapti profesionalu.

Nustebino, kad televizijoje, pasak E. Jakilaičio, iš interviu mes siekiame gauti emocijas, o ne informaciją. Pašnekovas tik vertina, žurnalistas informuoja. Apskritai žurnalistui krenta didžiausia atsakomybė, ypač šiais skubos ir begalinio tempo laikais. Žurnalistas turi mokėti viską: vairuoti, filmuoti, kalbinti, montuoti, aprašyti, paleisti į eterį. Jis atsakingas ir už tai, ką filmuoja operatorius.

Darbo televizijoje esmė:

- padaryti geriau

- sužinoti daugiau

- būti pirmam

Televizijoje mažiausiai dėmesio skiriama tekstui, daugiausiai – vaizdui. Vaizdas iškalbingesnis už žodžius. Garsas užima tarpinę padėtį.

Paklaustas kokios charakterio savybės reikalingos norint tapti šio žurnalistikos žanro specialistu, Edmundas Jakilaitis iš pat pradžių paminėjo kryptingą tikslo siekimą. Ir tuo pačiu pridūrė: „Bet taip yra visose gyvenimo srityse.“

Šaltiniai: LŽC žurnalistikos profesinių studijų paskaita, nuotrauka – http://www.5kanalas.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“