Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
<…> Agne, kaip tu išmokai vairuoti?
Na, iš tiesų tai pirmą kartą ir atsisėdau prie vairo likus dienai iki pirmos vairavimo pamokos. Su tėveliu išvažiavau į aikštelę pasimokyti. Pamoka buvo trumpa, buvom labai emocingi, buvo įdomi pradžia, bet… Nuo mažų dienų man patiko automobiliai.
Aš visada sakydavau, kad tik sulauksiu aštuoniolikos, iškart laikysiu teises, tai teises išlaikiau vieną dieną prieš gimtadienį aštuonioliktą. Jau po poros savaičių laikiau dokumentą rankose, o realiai visas važiavimo malonumas atsirado praktikuojantis, pora metų važiavimai buvo tokie pripuolami, kada gauni automobilį, nes tada neturėjau nuosavo.
O vėliau, kai įsigyjau nuosavą automobilį, vairavimas tapo kasdienybe.
Na, sakysim iš tų visų vairavimo įgūdžių, kurių reikia vairuotojui, jų reikia daug, ne vien tik parkavimas, kokie pačiai būtent asmeniškai buvo sunkiausi?
Kažkurio išskirt gal net negalėčiau, nes pakankamai gerai orientavausi tiek mieste, tiek automobilis nebuvo priešas, patogiai jame jaučiausi. Turbūt gal sudėtingiau tiesiog būdavo kiemuose, kai tikrai labai nedaug vietos. Reikėdavo užstatyti kitus automobilius, kad įvažiuotum į savas vietas. Mes kaimynystėje su gyventojais buvom susitarę, kad jei kažkas turi išvažiuoti, prie valstybinio numerio palieka telefono numerį, žodžiu, kartu, kad būtų paprastesnis parkavimas ir darbo vietose, ir gyvenamose vietose. Tai buvo turbūt sunkiausia parkavimas atbulomis siaurose gatvelėse arba išvažiavimas iš „bromų“ senamiestyje.
Kaip su tuo kovojai? Ar buvo kažkokios specialios atskiros pamokos? Ar tai tiesiog bendrąja tvarka važinėjai, važinėjai ir vieną kartą nustojai daužyti kaimynų mašinas?
Iš tiesų tai pradėjau nuo to, kad nereikia daužyti kaimynų automobilių. Ir aikštelėje kažkokios praktikos neturėjau, aišku, tuo metu pradėjau dalyvauti slalomuose, nes tikrai padėjo suvokti automobilio gabaritus, jo judėjimą. Nemažai trasų tada buvo įveikiama ir atbulomis, tai tas aišku palengvino vairavimą. Kūgelių manevravimas atbulomis tikrai nebūdavo lengvai įveikiamas niekam – nei merginom, nei vaikinam, nes tada dar nebuvo populiaru kaip atskirti klases, tiesiog mes dažniausiai dalyvaudavom kartu bendrai <…> Tai važiavimas praktika, kiemuose, žinoma, aišku, važiuoji atbulas ir mokaisi. Matai, kad netempi, važiuoji į priekį, pasitaisai…
Tai pataisykime dabar vieną iš tokių mitų. Egzistuoja mitas, kad pirmasis automobilis jaunam vairuotojui, ypač moteriškei, turi būti prastas, nes vis tiek sudaužys. Ar apdaužei pirmąją savo mašiną?
Taip, žinoma.
Už ką?
Iš tiesų turėjau nemažai autoįvykių ir visi įvykiai buvo ne dėl mano kaltės, nes visada papuldavau į kažkokį nemalonų įvykį dėl kitų automobilių, nes iš tiesų mano automobilis buvo labai mažas – tai „Peugot 205“. Ir labai džiugu, kad neturėjau nė vieno įvykio dėl parkavimo.
Gerai. Dabar yra dar kitas mitas toksai – moteriškės geriau tegu važiuoja automatu ir nelenda prie mechanikos, joms tas yra sunkiau. Kaip pačios požiūris į automatą ir mechaniką šiais laikais?
Labai priklauso visų pirma nuo gyvenamos vietos, kur tu gyveni. Jei tu gyveni centre, ir stovi nuolat kamščiuose, tai, aišku, patogiau automobilis su automatine pavarų dėže, nes kamščiuose <…> šiek tiek vargina ir ne taip greitai reaguoji į situaciją, tačiau man asmeniškai didelio skirtumo nėra ar tai yra mechaninė pavarų dėžė, ar automatinė pavarų dėžė.
Tai dabar kokį vairuoji?
Šiandien vairuoju su automatine pavarų dėže.
O rytoj su mechaninėmis?
Gali būti, nes yra ir toks automobilis, ir toks, tai tiesiog priklauso nuo dienos.
O kaip pačiai dabar tada atrodo santykis, vis tik ar egzistuoja tam tikras santykis tarp vairuotojų vyrų ir vairuotojų moterų? Kad ir koks tai būtų teigiamas ar neigiamas, nesvarbu. Koks? Ar nėra čia apie ką šnekėti?
Aš manau, kad tai yra kalbėjimas apie tai, kas geresnis vairuotojas. Tai aš visada mėgstu atsakyti geresnis vairuotojas yra vyras, o jeigu geresnė vairuotoja, tai yra moteris, tiesiog pagal giminę. Kaip suformuosim klausimą. Tai tiek vieni, tiek kiti vairuotojai yra geri. Tiek vienose, tiek kitose pusėse atsiranda trūkumų, klaidų ir markėse automobilių, ir skirstant pagal amžių, pagal lytį ir pagal visas kitas kategorijas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų.
Bet skiriasi vairuotojas vyras ir vairuotoja moteris savo vairavimo stilium, charakteriu?
Iš esmės, mano nuomone, ne.
Nesiskiria?
Tai yra kiekvienas individualus vairuotojas. Kiekvienas turi savo bruožą, bet priskirt, kad visos moterys daro taip, o visi vyrai daro taip. Tikrai tokių dalykų negalėčiau priskirt.
Na, ir gerai nepriskirkim tada. Iki kito susitikimo.
Iki.
Šaltiniai – radijas „Gold Fm“
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Rašyti komentarą